„Delfi“ su Rimantu Pervenecku kalbėjosi apie per karantiną uždarytas parduotuves, grupės finansinę situaciją bei artimiausius planus.
– Ne paslaptis, kad drabužių prekybos verslas buvo vienas tų, kuris pandemijos laikotarpiu nukentėjo labiausiai. Kokie didžiausi iššūkiai buvo „Aprangos grupei“?
– 2019-aisiais mes turėjome įspūdingus metus, pasiekėme puikius prekybos rezultatus, atidarėme 38 parduotuves, investavome 23 mln. Eur, tačiau, galiausiai, šių metų kovo 16 dieną viską turėjome uždaryti.
Tuo metu turėjome 186 parduotuves Baltijos šalyse, daugiau nei 2,2 tūkst. darbuotojų, sandėliuose ir parduotuvėse – begalę prekių.
Natūralu, kad iš pradžių buvo šokas ir nepasakyčiau, kad jautėmės gerai. Buvo neramu, kaip čia viskas toliau vystysis, todėl, prisipažinsiu, tai buvo neramus laikotarpis.
Pirmiausia, buvo sunku susitaikyti psichologiškai, nes mes kiekvieną dieną turime arti milijono eurų įplaukų, o staiga gali nebeturėti nieko.
Vienas didžiausių iššūkių buvo kaip suvaldyti prekių atsargas, nes parduotuvėse ir sandėliuose turėjome arti 80 mln. Eur vertės prekių, kurias nežinai, kada pardavinėsi, o jos yra sezoninės, po to jų gali niekam nebereikėti.
Žinoma, reikėjo spręsti ir kasdienius klausimus, kaip uždaryti parduotuves, ką veiks darbuotojai, ir, žinoma, pagrindinis klausimas buvo, o kaipgi turėti įplaukas, kai viskas uždaryta.
Praėjusiais metais elektroninė prekyba pas mus sudarė apie 4 proc. apyvartos, tai nebuvo reikšminga dalis ir, natūralu, kad pagrindinis mūsų noras buvo padidinti pardavimus internetu. Tuo metu tai atrodė viena iš svarbiausių galimybių, kuria mes galime pasinaudoti. Mes į tai ir investavome tiek žmogiškuosius, tiek finansinius resursus.
Bendrai, buvo didelis klausimas, kiek viskas tęsis, mėnesį, du, tris ar daugiau. Mes skaičiavome, kad viskas tęsis truputį ilgiau. Manėme, kad parduotuvės bus uždarytos kovą, balandį ir gegužę ir, iš tikrųjų, ruošėmės juodesniam scenarijui.
Taip jau atsitiko, kad parduotuves Lietuva atidarė balandžio pabaigoje ir mums pasidarė daug lengviau. Vėliau buvo nuimti ribojimai dirbti savaitgaliais Latvijoje, vėliau parduotuvės atsidarė Estijoje.
– Kaip atrodė Jūsų apgalvotas juodžiausias scenarijus? Kam ruošėtės?
– Mes dirbome ties variantu, kaip mums gyventi, jeigu mes nedirbsime 2,5 mėnesio ir kaip tai išgyventi, kaip suvaldyti visas išlaidas, kaip išlaikyti darbuotojus, ar juos atleisti.
Taip pat, kaip bendrai atlaikyti krizę, nes jei ji tęstųsi, o parduotuvės būtų uždarytos ilgesniam laikui, tai galėtų būti ir išgyvenimo klausimas. Jeigu tai tęstųsi labai ilgai, būtų galima ir bankrutuoti.
Mes iš tikrųjų turėjome juodesnį, kitą scenarijų, buvome numatę, kokią ir kiek nuostolingą veiklą galime pakelti. Kiek mes buvome numatę atlaikyti nuostolingą veiklą, nepasakysiu, bet mes iš tikrųjų turėjome tokius skaičius, bet 2,5 mėnesio mes būtume išsilaikę ir be prekybos.
– Kaip atrodė to laiko jūsų grupės pardavimai? Ar jutote ženklų kritimą?
Atsidarius parduotuvėms visi spėliojo, kaip atrodys prekyba, bet atsigavimas buvo gana staigus.
Jau gegužę, lyginant su praėjusių metų geguže, mūsų kritimas buvo mažiau nei 30 proc.
Tai, savaime suprantama, buvo labai aukštas lygis. O toliau birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais mes jau priartėjome prie tų skaičių, kaip buvo praėjusiais metais.
Birželio mėnesį mūsų prekyba augo 2,5 proc., liepą buvo 4,5 proc. kritimas, rugpjūtį pardavimai mažėjo kiek daugiau nei 1 proc.
Iš principo, mes praktiškai pasiekėme praėjusių metų lygį, kas mums buvo didžiulis laimėjimas.
Žinoma, skirtingose šalyse, miestuose, prekybos centruose situacija buvo ir dabar yra labai įvairi.
Įvertinus pusės metų laikotarpį, kai prasidėjo pandemija, tai galime sakyti, kad šiai dienai situacija Lietuvoje buvo geriausia lyginant su kitomis šalimis ir dabar turime geriausius rezultatus. Galbūt mūsų krizės suvaldymas buvo pakankamai geras, ir valstybės parama tęsiasi ilgiau nei Latvijoje ar Estijoje, Lietuva yra ne taip priklausoma nuo turizmo, galbūt dėl to mūsų pardavimai Lietuvoje buvo geresni.
Apibendrinus, padidinę pardavimus internete mes sugebėjome išlaikyti praėjusių metų lygį ir tai mums buvo didelis pasiekimas.
– Ar šiam pasiekimui didelę įtaką ir turėjo pardavimai internetu?
– Pardavimai internetu negalėjo išgelbėti verslo plačiąja prasme, nes drabužiai nėra lengva prekių grupė internetinėje prekyboje.
Jeigu praėjusiais metais mūsų pardavimai internetu sudarė 4 proc., tai šiuo metu jie sudaro 10 proc. nuo bendrų pardavimo apimčių. Taip, mes tai padidinome 2,5 karto, bet tai vis tiek negali kompensuoti visų praradimų fizinės prekybos tinkle.
– Kokie jūsų tolimesni planai, kalbant būtent apie prekybą internetu? Ar ir toliau orientuositės į jos auginimą?
– Mes suprantame, kad elektroninė prekyba pastaraisiais metais vis auga ir augs ir ateityje, o mes, kaip moderni ir šiuolaikiška kompanija, tikrai turime įvertinti poslinkius, kurie vyksta rinkoje, poslinkius vartotojų lūkesčiuose.
Mes į šią veiklą jau seniai investuojame ir investuosime ir toliau, bet prekyba internetu nėra vienintelis „Aprangos“ grupės tikslas.
Mūsų tikslas – daugiakanalė prekyba, efektyviai sujungti ir fizines, ir elektronines parduotuves, kad viena forma papildytų kitą ir vartotojui būtų sudarytos galimybės apsipirkti, kaip jis nori.
– Ar karantino metu turėjote darbuotojų atleidimų, teko mažinti atlyginimus?
– Vadovų komanda įvertinusi, kad daug investavo, pripažino, kad nelabai turime parduotuvių, kurios mums perspektyvoje galėtų būti nereikalingos.
Mes laikėmės ir dabar laikomės nuostatos išlaikyti visus darbuotojus, todėl nei krizės metu, nei dabar, jų neatleidinėjame. Žinoma, užsidaro viena kita parduotuvė, žmonės pereina dirbti į kitas, kai kurie pasitraukia.
Mūsų parduotuvėse dirba labai daug studentų, kai kurie kovo mėnesį irgi nutraukė studijas, perėjo prie mokymosi nuotoliniu būdu, išvyko pas tėvus, todėl, natūralu, kažkiek jų sumažėjo, bet iš principo jų skaičiaus nemažinome.
Kalbant apie atlyginimus, tuo metu kai nedirbome, o nedirbome truputį ilgiau kaip 45 dienas, mes naudojomės valstybės pagalba, subsidijomis darbuotojams, esantiems prastovose. Mes jiems mokėjome dalį atlyginimo, dalį kompensavo Vyriausybė, tad, natūralu, kad jie uždirbo mažiau.
Tie, kurie dirbo, o tokių buvo, jų atlyginimas tikrai nesumažėjo, o gal ir išaugo.
– Kokiomis valstybės paramos galimybėmis dar naudojotės?
– Įvertinus tai, kad Lietuvos ekonomikos smukimas buvo gerokai mažesnis nei prognozuota, valstybės parama mums buvo pakankamai reikšminga.
Didžiausia parama buvo tai, kad kadangi mūsų verslas buvo pilnai uždarytas, mes tiek Latvijoje, tiek Estijoje, tiek Lietuvoje turėjome galimybę nemokėti mokesčių ir turėti tam tikras finansines injekcijas, kurios sutaupytų pinigų apyvartiniam kapitalui. Tai mums buvo viena reikšmingiausiu pagalbos formų.
Taip pat, kaip minėjau, naudojomės subsidijomis darbuotojams mokėti atlyginimus. Tai – pakankamai reikšmingos sumos. Mums patiems ir darbuotojams norėjosi, kad jos būtų didesnės, bet jos buvo kokios buvo ir tuo taip pat naudojomės visose Baltijos šalyse.
Tiesa, jomis pasinaudoti nebuvo lengva net ir toms kompanijoms, kurios turi daug specialistų, bet ši paramos galimybė veikė ir leido bent jau išlaikyti darbuotojus.
Trečias dalykas, kuriuo tikėjomės pasinaudoti ir mums tai galėjo būti labai reikšminga – nuomos mokesčio kompensacija, nes nuoma ir darbo užmokestis mažmeninėje prekyboje sudaro didžiausią išlaidų dalį ir, natūralu, kad kai tu neveiki mėnesį ar kelis, mums tai būtų buvęs reikšmingas dalykas, bet dalis „Aprangos“ grupės įmonių papuolė į sąrašą, kurių pardavimai viršija 50 mln. Eur ir negalėjome naudotis šia parama. Tai mūsų veiklai buvo didžiulis minusas.
Kita dalis kompanijų šia valstybės pagalbos forma pasinaudoti galėjo.
– Pardavimai šiandien. Kokie jie? Kaip matote situaciją?
– Ji šiandien yra trapi. Mūsų ekonomistai perdėtai pesimistiškai kalbėjo kovo mėnesį, tačiau manau, kad šiuo metu jie jau kalba pernelyg optimistiškai.
Dar pažiūrėsime, koks bus atsigavimas. Viskas labai priklausys nuo situacijos su pandemija, koks bus susirgimo lygis, kokių veiksmų bus priversta imtis Vyriausybė. Žinoma, tikimės geriausio ir, kad antra banga nebus didelė, kad labai paveiktų prekybos rezultatus.
Rugpjūčio 1-ąją Lietuva įvedė privalomą kaukių dėvėjimą prekybos centruose. Mes iškart pajutome, kad mūsų parduotuvėse žmonių srautai sumažėjo apie 10-15 proc. Tokios detalės daro labai reikšmingą įtaką.
– 2019 metais turėjote 9,4 proc. augimą, ką planavote 2020-iems?
– 2020 m. mes planavome daugiau nei 6 proc. apyvartos augimą, bet, natūralu, kad jo nepasieksime, nes realiai nedirbome 1,5 mėn.
Šiuo metu turime 15 proc. atsilikimą nuo praėjusių metų skaičių, įskaitant ir tą periodą, kurį nedirbome, tad mes tikrai nepasieksime praėjusių metų rodiklių.
Kompensuoti tą daugiau nei 20 mln. Eur atsilikimą mums tikrai nepavyks, bet mes norėtume bent priartėti prie tų skaičių per likusius 4 mėn.
– Užsiminėte apie antrąją bangą. Ar „Aprangos“ grupė jai ruošiasi? Kas daroma?
– Kažkokių ypatingų priemonių, kas liečia antrąją bangą, mes neturime. Pirmoje vietoje, keliame reikalavimą sau ir vadovams, kad kolektyvai tiek biuruose, tiek parduotuvėse dirbtų saugiai. Tai nėra labai paprasta, nes mes esame pirmame fronte kalbant apie bendravimą su vartotojais.
Žinoma, mes modeliuojame įvairią situaciją, kas būtų, jeigu būtų, jeigu vėl tektų užsidaryti. Turime įvertinti, kiek mums reikia prekių. Mes nepadidinome užpirkimų antram pusmečiui, mes juos kaip tik sumažinome, natūralu, turime reaguoti, bet kažkokių ypatingų priemonių nesiimame. Jeigu reikės dirbti su didesniais apribojimais, mes prisitaikysime.
– Pakalbėkime apie grupės plėtrą. Kokie buvo Jūsų planai 2020-iemsiems? Ar visus juos pavyko įgyvendinti, gal kažko atsisakėte?
– Mes turime didžiulį prekybos tinklą, kurį šiuo metu sudaro daugiau nei 90 tūkst. kv. metrų, 183 parduotuvės.
Mūsų verslo specifika tokia, kad parduotuvės įprastai tarnauja 6-7 metus, vėliau jas reikia perdaryti, renovuoti. Tai reiškia, kad tai yra beveik tas pats, kas pastatyti naują.
Norint išlikti konkurencingu ir šiuolaikišku į parduotuvių tinklą reikia pakankamai daug investuoti, tad, natūralu, kad investuojame kiekvienais metais. Žinoma, vienais metais daugiau, kitais mažiau, priklausomai nuo to, kaip yra atidaromi prekybos tinklai, centrai, kokia situacija rinkoje.
2020-aisiais mes turėjome santykinai ramius investicijų planus, planavome atidaryti nuo 13 iki 17 parduotuvių.
Šiuo metu atidarėme 11 ir iki metų pabaigos rekonstruosime dar vieną parduotuvę. Taip, krizės laikotarpiu mes 4 projektus išbraukėme iš rekonstrukcijų sąrašo ir juos nukėlėme į 2021-uosius.
Mes tikrai neatsisakome tolimesnio parduotuvių vystymo, neatsisakome naujų parduotuvių atidarymų, senųjų rekonstrukcijų. Mes ir toliau sieksime mūsų fizines parduotuves integruoti su elektronine prekyba.
– Kokios būtų jūsų prognozės drabužių ir avalynės sektoriui?
Jauni vartotojai neprarado noro pirkti drabužius, jie jauni, jie veržlūs, tad jaunimo prekių pardavimai tiek krizės metu, tiek dabar išlieka pakankamai stabilūs, ir, manau, kad tokie išliks ir ateityje.
Drįsčiau teigti, kad drabužių ir avalynės rinka gali išgyventi tam tikras pasaulines tendencijas ir tikrai nebus ta prekių grupė, kur bus aiškus augimas.
Neaišku, kaip bus su prabangos prekėmis, prognozuojama, kad galbūt ir kitais metais prabangos prekių vartojimas dar gali būti sumažėjęs, sunku pasakyti.
Kaip mes įsivaizduojame? Jeigu situacija Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, kur dirbame, nepasikeis, o, tikėkimės, kad ji gėrės, atsiras vakcina, drabužių ir avalynės vartojimas stabilizuosis.
Nematau didelių objektyvių priežasčių, kad būtų dideli kritimai. Galbūt keisis žmonių prioritetai, gal jie drabužių vartos mažiau, bet kokybiškų. Tikrai situaciją matome įvairiai, visko gali būti, gali būti ir bankrotų, ir pakilimų. Tai, natūralus procesas, bet ypatingų požymių, kad drabužių sektoriui bus blogiau, nei kitiems sektoriams, aš neįvardinčiau.
Kalbant apie „Aprangos“ grupę, manau, kad apie minus 10 proc. pajamų 2020-aisiais, lyginant su praėjusiais metais, mums būtų neblogas rodiklis.
– Aviacijos pramonės ekspertai sako, kad aviacijos sektoriui atsigauti reikės 7 metų. Kaip manote, kiek prireiks laiko drabužių sektoriui ir jūsų grupei, kol pajamos vėl pradės augti ir bus ne 10 proc. kritimas, o augimas?
– Mums tikrai tiek metų nereikės, kiek aviacijos pramonei. Viskas priklausys nuo situacijos su pandemija ir kaip su ja bus kovojama mūsų pagrindinėse rinkose.
Manau, kad pardavimų skaičiai 2022 metais tikrai pasieks 2019 m. lygį, bent jau mūsų tikrai, o kaip bus su visa sfera, man sunku pasakyti. Visas atsigavimas priklausys nuo situacijos su virusu, bet taip blogai, kaip aviacijai, neturėtų būti.
Tikiuosi, kad pardavimų apimtys jeigu ne 2021, tai 2022 metais tikrai turėtų sugrįžti į buvusius, bet prekybininkams sugrįžti į buvusius laikus nėra didžiulis pasiekimas, visada norisi augti.
