Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė teigia, kad iš Baltarusijos gautoje Astravo AE aplinkos monitoringo ataskaitoje trūksta reikiamos informacijos, ir todėl kyla abejonių, ar šios atominės jėgainės zonoje bus tinkamai įvertintas poveikis aplinkai.

„Bendro pobūdžio išvados, deja, rodo tik atsainų Baltarusijos požiūrį į tarptautinius įsipareigojimus vertinant tarpvalstybinį poveikį aplinkai. Į tai atkreipėme ir Jungtinių Tautų Espo konvencijos Įgyvendinimo komiteto dėmesį“, – pranešime sako J. Grigaravičienė.

Astravo AE aplinkos monitoringo ataskaitoje nenurodyta, kokiais metodais būtų vertinama gyventojų vidinė apšvita, jiems įkvėpus radioaktyviųjų medžiagų ar gavus jų su maistu. Tokia informacija reikalinga, kad vėliau būtų galima palyginti gyventojų apšvitą, gautą atominei elektrinei į aplinką išmetus radioaktyviąsias medžiagas.

Pasak ministerijos, tik deklaratyvi yra ir apie požeminio vandens cheminį bei radiologinį monitoringą pateikta informacija. Kadangi Baltarusija nėra informavusi apie ankstesnių metų požeminio vandens tyrimus, nėra aišku, ar prieš pradedant veikti AE, pakankamai ištirtas galimas jos poveikis požeminiam vandeniui.

Lietuva taip pat pasigedo išsamios radiologinės analizės, kuri turėjo būti atlikta, prieš pradedant darbus AE.

„Šie duomenys leistų ateityje palyginti radionuklidų koncentracijas konkrečiuose monitoringo taškuose ir modeliuoti taršos sklaidą. Mūsų šalis nesulaukė ir išsamios informacijos apie AE teritorijos seismologinį monitoringą, nors jau ne kartą jos yra prašiusi“, – teigiama pranešime.

Pastarąjį kartą Lietuva kreipėsi į Baltarusiją dėl Astravo AE poveikio aplinkai vertinimo duomenų liepos mėnesį.

Lietuva yra aktyvi Astravo AE projekto kritikė, akcentuojanti būtinybę laikytis saugumo reikalavimų. Minskas Vilniaus priekaištus dėl jų nepaisymo atmeta.