Kur izoliuojamas keliautojas, įtarus COVID-19?
Kelionių organizatoriai pasakojo, kad iki šiol jų vykdytuose skrydžiuose dar nė vienam keleiviui neteko susidurti su virusu. Kaip sako „Novaturo“ komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė, turizmo infrastruktūra yra adaptuota pagal naujus sveikatos saugumo reikalavimus, o pačios valstybės dažnai yra pasirengusios padengti gydymo ir saviizoliacijos kaštus COVID-19 atveju bei naudoti kitas reikalingas viruso kontrolės priemones.
„Atostogų metu keliautojui įtariant virusą, jis izoliuojamas viešbučio kambaryje ir iškviečiamas gydytojas. Jei svečiui pasitvirtina COVID-19 atvejis, jis perkeliamas į specialiai tam paskirtą karantino viešbutį, esant būtinybei, nugabenamas į artimiausią medicinos įstaigą, pritaikytą COVID-19 atvejams“, – kaip atrodo izoliacija užsienyje, pasakoja ji.
Taip pat siekiant užtikrinti žmonių saugumą, atsitiktiniu būdu atsirinktiems keliautojams oro uostuose paprastai atliekami testai, tokia pati procedūra taikoma ir su kelionių organizatoriais vykstantiems asmenims.
„Iki šiol mūsų vykdytuose skrydžiuose susirgimų nebuvo užfiksuota. Jei nutiktų, kad kelionės metu keliautojas patektų į karantino situaciją, mes klientais rūpinsimės ir sieksime, kad žmonės dėl to nepatirtų papildomų išlaidų“, – tikina „Novaturo“ atstovė.
Kaip atrodo atostogos užsienyje, staigiai pakilus sergamumui
Natūralu, kad turistinėms šalims atvėrus savo sienas kitų šalių piliečiams, susirgimų skaičius šokteli. Kaip sako pašnekovė, pačios šalys itin atidžiai stebi situaciją ir imasi atitinkamų sprendimų, oro uostuose keleiviams atliekami greitieji COVID-19 testai, kai kurios šalys reikalauja keliautojų iš anksto pasidaryti testą dar savo šalyje.
„Vis daugiau galimybių atsiranda testus savo lėšomis pasidaryti oro uostuose, keliautojai pildo specialias anketas, kad priimančios šalys galėtų efektyviau valdyti informaciją.
Ribojami žmonių srautai lankytinuose objektuose, privalomos kaukės ten, kur negalima užtikrinti saugaus atstumo tarp žmonių, gali būti atšaukiami festivaliai ar kiti vieši didesnio masto renginiai. Visi sprendimai nukreipiami suvaldyti galimas rizikas ir tuo pačiu užtikrinti galimybes žmonės keliauti“, – kaip atrodo kurortai, šalyje staigiai pakilus sergamumui, pasakoja D. Zapkutė.
„Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė tikina, kad sergamumo rodikliai nesikeičia greitai, juos galima prognozuoti. Keliautojai paprastai skraidinami į saugius kurortus, kuriuose sergamumo rodiklis yra žemas, be to, dažnai kurortų rodikliai būna gerokai mažesni nei bendrieji visos šalies rodikliai.
„Dažnai ir pačios šalys, matydamos augančius sergamumo rodiklius, priima griežtus sprendimus, tokius kaip šalies sienų uždarymas, kai keliautojai nepriimami“, – pažymi ji.
Vis dėlto, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad net ir priimančioms turistus šalims itin griežtai laikantis saugumo protokolų, situacija gali greitai pasikeisti, gali prireikti grįžti namo anksčiau, nei planuota, arba perkelti kelionę vėlesniam laikui.
„Tez Tour“ atstovė pasakoja, kad sergančiųjų gydymas bei pirmoji pagalba priklauso nuo konkrečios šalies. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Graikija, Egiptas, dengia visas COVID-19 gydymo išlaidas. Taip pat Europos sveikatos draudimo kortelė užtikrina būtinąją medicininę pagalbą visose ES šalyse.
„Lietuvoje yra ir privačių draudimo bendrovių, kurios, susirgus COVID-19 užsienio šalyje, kompensuoja būtinosios medicinos pagalbos išlaidas, su sąlyga, kad šalis nėra Užsienio reikalų ministerijos viešai skelbiamame nerekomenduojamų lankyti šalių sąraše“, – pažymi ji.
Kokias išlaidas dėl COVID-19 padengia draudimas
Delfi pasidomėjo, kokias išlaidas, užsienyje susirgus COVID-19 padengtų kelionių draudimas.
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis atkreipia dėmesį, kad kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujojo koronaviruso pandemiją, kuri šiuo metu vis dar nėra atšaukta. Įprastai pasaulinėje draudimo praktikoje pandemijos rizika yra priskiriama prie force majeure situacijos ir nedraudžiamųjų įvykių.
Anot jo, absoliuti dauguma draudimo bendrovių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje šios rizikos neprisiima.
„Pirmiausia tai susiję su draudimo bendrovių negalėjimu tinkamai įvertinti galimo žalos dydžio dėl ypač spartaus ligos paplitimo ir ypač plačios geografijos. Pandemijos atveju ligos plitimas yra sunkiai apskaičiuojamas, todėl neįmanoma prognozuoti rizikos masto“, – pažymi A. Romanovskis.
Vis dėlto matydamos klientų susidomėjimą Lietuvos draudimo bendrovės esą bando vertinti pandeminę riziką ir pasiūlyti vienokius ar kitokius kelionių draudimo sprendimus.
„Kol kas tai yra labiau pilotiniai projektai, pasižymintys ribota trukme arba apimtimi, kadangi koronaviruso rizika yra visiškai nauja ir šiandien labai sunku arba neįmanoma tiksliai jos įvertinti“, – sako Lietuvos draudikų asociacijos vadovas.
Dėl šios priežasties, anot jo, šiuo metu trys draudimo bendrovės Lietuvoje yra įtraukusios koronaviruso riziką į medicininių išlaidų draudimo (kaip kelionių draudimo sudėtinės dalies) paslaugą. Tai reiškia, kad asmeniui diagnozavus koronavirusą užsienio šalyje, yra kompensuojamos būtinosios medicinos pagalbos išlaidos, o esant poreikiui – ir repatriacijos išlaidos.
Toks draudimas koronaviruso atveju galioja tik viešint užsienio valstybėse, kurių nėra Užsienio reikalų ministerijos viešai skelbiamame nerekomenduojamų lankyti šalių sąraše. Jeigu šalis būtų įtraukta į šį sąrašą jau viešint joje, draudimo apsauga iš karto nenutrūktų, o galiotų draudimo bendrovės apibrėžtą laikotarpį, per kurį klientui rekomenduojama sugrįžti į Lietuvą. Priklausomai nuo draudimo bendrovės, šis laikotarpis apima 7-14 dienų.
Siūlo kelionės išlaidų draudimo paslaugą
Kaip pažymi A. Romanovskis, šiandien viena draudimo bendrovė Lietuvoje yra įtraukusi koronaviruso riziką ir į kelionės išlaidų draudimo paslaugą. Tai yra papildomai pasirenkama draudimo apsauga, kurią įsigijus kartu su kelionių draudimu, būtų kompensuojamos lėktuvų bilietų, viešbučių ir kitos kelionės išlaidos, jeigu tektų atšaukti kelionę dėl URM paskelbtos rekomendacijos nevykti į pasirinktą šalį.
„Draudimo apsauga taip pat galiotų, jeigu dėl pandemijos būtų atšauktas lėktuvo, traukinio ar laivo reisas, viešas kultūros, sporto ar kitas renginys. Nuomos išlaidos, jeigu nuvykus į užsienio valstybę tektų izoliuotis, į šią draudimo apsaugą nepatenka“, – tikina draudikų atstovas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad koronaviruso riziką į medicininių išlaidų draudimą (kaip kelionių draudimo sudėtinę dalį) nusprendusioms įtraukti draudimo bendrovėms sunku išskirti, kokia klientų dalis šiuo laikotarpiu rinkosi paslaugą būtent dėl siekio apsisaugoti nuo koronaviruso.
„Taip yra todėl, kad medicininių išlaidų draudimas, o kartu su juo ir koronaviruso rizika, į kelionių draudimą yra įtraukiami automatiškai visiems jį įsigyjantiems klientams“, – aiškina A. Romanovskis.
Tuo metu jau minėta kelionės išlaidų draudimo paslauga yra atskirai kliento pasirenkama paslauga. Susidomėjimas būtent šia paslauga, anot draudikų atstovo, vasarą buvo aukštas, o ją renkantis vyravo Graikijos, Ispanijos ir Maltos kryptys. Šiuo metu dėl vis augančių susirgimų atvejų ir atšaukinėjamų kelionių bei skrydžių, apskritai pastebimas besidraudžiančių kelionių draudimu sumažėjimas.
Atlyginama žala gali siekti ir kelias dešimtis tūkstančių eurų
Atlyginamos žalos dydis aptariamų draudimo paslaugų atveju priklauso nuo kliento patirtų išlaidų, susijusių su jam teikta būtinąja medicinine pagalba, repatriacijos paslaugomis arba nuostolių, patirtų atšaukus kelionę, dydžio.
„Medicininių išlaidų kompensavimo sumos skiriasi, priklausomai nuo valstybės, tačiau dažnai gali siekti ir kelias dešimtis tūkstančių eurų, o repatriacijos išlaidos – netgi dar daugiau. Didžiausias galimas atlygintinos žalos dydis visada yra lygus draudimo sutartyje nustatytai draudimo sumai, kuri taip pat gali skirtis, priklausomai nuo draudimo bendrovės ir kliento poreikių“, – įvardija A. Romanovskis.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad visa kita apimtimi, nesusijusia su koronaviruso pandemija, kelionių draudimo apsauga galioja įprastai pagal konkrečios draudimo bendrovės taisykles. Vis tik, prieš planuojant kelionę šiuo laikotarpiu, rekomenduojama elgtis atsakingai ir sekti su kelionėmis susijusias URM rekomendacijas bei jų laikytis.
