Politologas Liudas Zdanavičius pabrėžia, kad Rusija jau kurį laiką spaudžia Baltarusiją.
„Iš tikrųjų jau kurį laiką Rusija spaudžia Baltarusiją, kad ji nukreiptų savo srautus į rusiškus uostus. Kaip žinome, 2018 metais netgi buvo suteiktos nemažos nuolaidos, jeigu neklystu, net 25 procentai, o paskui 50 procentų – geležinkelių tarifui, kad kroviniai keliautų ten, bet Lukašenka vis tiek vengė.
Mes žinome ir Putino pasisakymus, kad rusiška nafta, perdirba Baltarusijos įmonėse, turi būti eksportuojama ne per Baltijos valstybes, o per Rusijos uostus.
Tai buvo žadama, bet to nebuvo daroma. Kodėl? Ekonominiai dalykai. Tie uostai labai toli, žymiai toliau negu Klaipėda, netgi Latvijos uostai yra šiek tiek toliau, o kitas dalykas – pačių tų uostų paslaugų kokybė. Viskas tiesiog sudėtingiau, ne taip atidirbti procesai, prioritetai. Gana sunku spręsti nedirbant ten“, – laidoje Delfi diena svarstė L. Zdanavičius.
Tikina, kad staigių pokyčių nebus
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lukašenkos pareiškimus būtina vertinti atsargiai, tačiau nereikia pamiršti, kad yra sudarytos ilgalaikės sutartys ir viskas vyksta inertiškai, todėl greitų ar per vieną naktį nutinkančių pokyčių laukti neverta.
„Aš manyčiau, kad kažkiek reikėtų atsižvelgti (į Lukašenkos pareiškimus), nes tų grasinimų ne tik iš Baltarusijos, bet ir iš Rusijos jau esame girdėję. Ir, laikui bėgant, jie vienaip ar kitaip virsta kūnu: anksčiau nemažą srautą turėjome Rusijos krovinių – ne tik mes, ypač Estija, Latvija praėjusiais metais jautė sumažėjusį srautą, labiausiai – anglies transportavimo.
Taigi visiškai pro pirštus žiūrėti tikrai nereikia, bet taip pat nereikia panikuoti, nes procesai inertiški, per vieną naktį tų srautų tikrai nepakreipsi, be to, yra sudarytos ilgalaikės sutartys, būtų finansinių nuostolių Baltarusijai, taip pat Baltarusijos įmonės turi akcijų Klaipėdos uosto krovos įmonėse, taigi jeigu kalbėtume apie tam tikrą sumažėjimą, labiau būtų ne staigus sumažėjimas, bet nuosaikus ir kelerius metus truksiantis“, – įvertino Ž. Mauricas.
Anot jo, tiek Rusija ar Baltarusija savo galimais veiksmais labiau pakenktų pirmiausia sau, o ne Lietuvai, ir jie tai puikiai žino, o skambūs pareiškimai, kuriuos šiomis dienomis girdime vis dažniau, skirti tam tikrai tikslinei auditorijai.
„Ta svarba nėra tokia didelė, kokią ją parodo, ir jie tai suvokia. Jie suvokia, kad tas „pakenkimas“ mums būtų žymiai mažesnis nei jiems patiems“, – pridūrė jis.
Zdanavičius: tai nėra lemiami skaičiai
L. Zdanavičiaus nuomone, tokie pareiškimai ar galimi sprendimai tikrai nebūtų lemtingi, tačiau šiuo metu trūksta realios informacijos, kiek tokie sprendimai turėtų įtakos darbo vietoms.
„Rusijos praktika rodo, kad jie taiko ekonomines sankcijas patys sau kenkdami. Elementarus dujų „uždarymas“ Ukrainai tiek trumpalaikiu, tiek ilgalaikiu periodu tikrai labai pablogino jų reputaciją.
Manau, kad visa tai priklauso būtent nuo temos, bet įžvelgčiau vieną gana svarbią problemą, kad bent jau mes iki galo viešojoje erdvėje nematome paskaičiavimų, koks galėtų būti poveikis, – taip, mes žinome, kokią dalį krovinių prarastų uostas, geležinkeliai, bet kaip, pavyzdžiui, tai atsilieptų darbo vietoms arba kuo tai galėtų būti pakeista, būtų gerai pamatyti.
Bet kuriuo atveju aš pritariu, kad tai nėra lemiami skaičiai; tikiuosi, kad mūsų valstybės institucijos yra padariusios tas analizes, galėtų jas ir paviešinti“, – sako pašnekovas.
Baltarusijos perspektyvos – itin liūdnos
Paklausus, kokia dabar reali Baltarusijos ekonominė situacija, Ž. Mauricas pabrėžė, kad perspektyvos labai liūdnos. O po penkerių metų atotrūkis tarp Baltarusijos ir Baltijos šalių dar labiau išaugs.
„Žvelgiant į praeitį, Baltarusijos ekonomika iš tiesų buvo viena iš sėkmingiausių posovietinėje erdvėje, išskyrus turbūt Baltijos šalis, arba netgi tam tikrais periodais gal net sėkmingesnė, nes nebuvo tos didelio šoko terapijos, ir, palyginti su Ukraina, kuri buvo panašaus ekonominio išsivystymo, tas atotrūkis labai smarkiai išaugo.
Bet Baltarusijos pasaka ilgainiui vis labiau tapo priklausoma nuo subsidijų iš Rusijos ir bendrai nuo Rusijos, nebuvo modernizuojama pakankamai greitai, ypač kol naftos kaina kilo, Rusijos ekonomika – kartu su ja, tol tie procesai, tas vidinis puvėsis neišlindo kaip grybas. Jis išlindo tik po 2014 metų ir pasirodė tiesiog visur, suvešėjo.
Nuo 2014 metų mes matome visišką Baltarusijos stagnaciją. (…) Lietuvos BVP praktiškai šiais metais neabejotinai bus lygus Baltarusijos BVP, nors ten yra tris kartus daugiau gyventojų ir net kalbant apie darbo užmokestį, tikėtina, kad susilygins su ukrainietišku, o jiems toks scenarijus tikrai nepatiks, gyventojams taip pat nepatiks. Tos krizės Baltarusijoje mes dar didžiąja dalimi nematome, nes jie neskelbia nedarbo rodiklių.
Krizė yra. Bet ji yra dar gilesnė, valdžia neigia tos krizės egzistavimą. Tai yra didžiausias Baltarusijos iššūkis ir tai dar labiau pykdo žmones, perspektyvos – labai prastos, nes tebėra sankcijų, taikomų Rusijai“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Primename, kad praėjusią savaitę A. Lukašenka pareiškė, esą „brandesnės šalys supranta, kad neverta pristoti prie Baltarusijos, nes ji gali uždaryti sienas prie Bresto ir Gardino, vokiečių kroviniai negalės taip lengvai patekti į Rytus“. „Joms davė komandą „pult“, jos ir viauktelėjo iš už tvoros. Šitaip aš tai vertinu“, – kalbėjo jis.
Lietuvos vadovai pabrėžia, kad baltarusiškų krovinių tranzito nukreipimas nuo Klaipėdos uosto būtų ekonomiškai nenaudingas pirmiausia pačiai Baltarusijai.
