Duomenys rodo, kad antrą ketvirtį bendrus skolinimo įmonėms standartus griežtino keturi bankai, t. y. vienu banku mažiau nei pirmą ketvirtį, o būsto paskolų standartus griežtino trys iš šešių būsto paskolas teikiančių respondentų – dviem bankais daugiau nei ankstesnį ketvirtį.
Trečią ketvirtį bankai neketino keisti paskolų teikimo namų ūkiams standartų, o skolinimo įmonėms standartus griežtinti žadėjo vienas bankas.
„Apklausos rezultatai rodo, kad dėl pandemijos išaugus neužtikrintumui keletas bankų šiek tiek griežtino skolinimo standartus ir atsargiau teikė paskolas, tačiau situacija reikšmingai skiriasi nuo ankstesnės finansų krizės, kurios metu paskolų teikimo standartus sparčiai griežtino visi bankai“, – sako LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Paulina Zlatkutė.
Pasak jos, antrą ketvirtį buvo stebimi ir skolinimo sąlygų pokyčiai – keli bankai, skolindami įmonėms, mažino paskolos arba kredito linijos dydį, griežtino užstato reikalavimus ir didino paskolos maržą, o teikiant būsto paskolas taip pat šiek tiek griežtėjo užstato reikalavimai ir buvo taikomi kiti apribojimai, tačiau marža didinama nebuvo.
Palankiausiai bankai įvertino mažiausiai pandemijos paveiktas veiklas vykdančias įmones – žemės ūkio, miškininkystės, gamybos. Apskritai daugumos įmonių būklė buvo vertinama kaip gera arba vidutinė. Namų ūkių būklę dauguma bankų vertino kaip vidutinę, tačiau trys bankai mano, kad ji blogės.
Apklausa rodo, kad, dėl COVID-19 pandemijos suprastėjus bendrai ekonominei situacijai, visi bankai ribojo skolinimą viešbučių ir restoranų, daugiau kaip pusė – nekilnojamojo turto ir transporto, o trečdalis – statybos veiklą vykdančioms įmonėms.
