„Adform kiemelis“ uždarė sezoną

Kauno Senamiestyje įsikūrusiame „Adform kiemelyje“ dažnai vyksta populiarūs renginiai. Rugpjūtį čia patvirtinus COVID-19 židinį, baro savininkams teko du renginius perkelti į kitas erdves, dar 5 renginiai perkelti į kitus metus. Visgi „Adform kiemelyje“ praėjusį ketvirtadienį buvo surengtas paskutinis renginys – „Kitokie pasikalbėjimai“, kuriuo organizatoriai uždarė sezoną.

Kaip Delfi pasakoja vienas iš baro savininkų Giedrius Ambrazevičius, renginys vyko kitaip nei įprastai: erdvėje nebeliko staliukų, žmonės sėdėjo ant kėdžių, išdėliotų saugiu atstumu.

Kaip rugpjūtį skelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), su protrūkiu „Adform kiemelyje“ siejama daugiau nei 30 koronaviruso atvejų, nustatyta daugiau nei šimtas didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų, dar apie tūkstantis žmonių turėjo mažos rizikos sąlytį.

„Radus pirmuosius COVID-19 atvejus kiemelyje, ėmėmės visų atsargumo priemonių. Visi darbuotojai pasidarė testus, kiemelyje buvo įvestas 14 dienų karantinas. Po karantino licencijuota įmonė visą erdvę papildomai dezinfekavo specialiomis priemonėmis. Bendradarbiaujame su NVSC“, – pasakoja G. Ambrazevičius.

Adform kiemelis
Foto: Bendrovės nuotr.

Pašnekovas tikina, kad versle laikosi atsakingo požiūrio, tad baras griežtai vykdo visus Vyriausybės nurodymus: „Kadangi saugumo reikalavimai keičiasi nuolatos, prieš kiekvieną renginį peržiūrime, kaip galime užtikrinti tą dieną galiojančių nurodymų laikymąsi. Visi mūsų darbuotojai dirba su kaukėmis bei apsauginėmis pirštinėmis.“

G. Ambrazevičius pažymi dešimtmetį dirbantis šioje srityje, tas klientų saugumas esą yra vienas iš įmonės prioritetų: „Darome ne tik tai, kas privaloma, bet ir tai, kas, mūsų nuomone, yra svarbu, užtikrinant klientų ir darbuotojų saugumą.“

„Nuo to, kas nutiko kiemelyje, neapsaugotas niekas. Tai – ne dovana, tačiau priėmėme tai, kaip esamo laikmečio išbandymą. Žmonės pasiilgę pramogų ir pavargę nuo šio jau pusmetį kamuojančio viruso. Belieka tikėtis ir kantriai laukti“, – priduria jis.

„Loftas“ ruošiasi muzikos festivaliui

Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė, „Menų fabrikas“ įkūrėja ir savininkė Živilė Diawara Delfi pasakoja, kad rudenį, priklausomai nuo nurodymų ir apribojimų iš Vyriausybės, „Lofto“ erdvėje toliau vyks renginiai. Šią savaitę čia planuojamas kasmet vykstantis festivalis „Loftas Fest“.

Viskas buvo ant klaustuko, ar bus laiko apribojimas, ar ne. Neseniai (trečiadienį – Delfi) nuspręsta, kad nebus, nors mūsų festivalis planuojamas jau šią savaitę. Esame visiškai ant adatų. Galvojome, kad tikrai sutrumpins darbo laiką, tad turėjome planą B. Dabar neaišku, kokios kitos ribojimų priemonės bus.
Živilė Diawara

Organizatoriai jau anksčiau skelbė, kad „Loftas Fest“ įvyks bet kuriuo atveju, tačiau besikeičianti situacija dėl pandemijos ir griežtėjantys reikalavimai organizatorius verčia keisti planus. Pavyzdžiui, vietoje užsienio atlikėjų žiūrovai išvys tik lietuviškas grupes, keisis ir pasirodymų laikai, o norintieji aplankyti festivalį privalės registruotis internetu.

Po paskutinio Vyriausybės sprendimo neriboti barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų darbo laiko Ž. Diawara tikina iš dalies atsipūtusi. Kita vertus, neaišku, kas toliau bus, mat valdžios atstovai kalba apie kitus reikalavimus, tačiau neaišku, kokius.

„Viskas buvo ant klaustuko, ar bus laiko apribojimas, ar ne. Neseniai (trečiadienį – Delfi) nuspręsta, kad nebus, nors mūsų festivalis planuojamas jau šią savaitę. Esame visiškai ant adatų. Galvojome, kad tikrai sutrumpins darbo laiką, tad turėjome planą B. Dabar neaišku, kokios kitos ribojimų priemonės bus“, – pasakoja Ž. Diawara.

Živilė Diawara
Foto: Organizatoriai

Iš pradžių organizatoriai į festivalį planavo pasikviesti daug svečių iš užsienio, tačiau vėliau šiuos planus esą teko keisti.

„Mažinome šalių sąrašą. Dabar neaišku, ar pati Lietuva, kaip šalis, neturės rodiklio, pagal kurį grįžusiam menininkui ar muzikantui reikės karantinuotis savo šalyje. Taip pat kyla valandų klausimas – ar galima (organizuoti renginį – Delfi) iki 22 val., ar 24 val., ar iki 3 val. ryto. Nuo to priklauso viskas: programa, dalyviai, darbuotojai, scenų išdėstymas, – tikina Ž. Diawara

Jaučiasi lyg tiksinčios bombos

Tokie atvejai kaip „Praval Fest“ ir „Adform kiemelis“, anot jos, dar labiau sustiprino organizatorių požiūrį į renginių organizavimą – šie esą itin atsakingai ir atsargiai vertina rizikas.

„O kokios išeitys siūlomos? Reikėtų visiems užsidaryti, jei įvyko toks atvejis? Tada visi ramiai gali ir bankrutuoti. Čia ne išeitis, nes nėra kompensacijų užsidaryti ir neveikti metus ar dvejus“, – pabrėžia Ž. Diawara.

Viskas nuolat keičiasi, visada esame lyg tiksinčios bombos. Tikriausiai bus ribojamas žmonių skaičius viduje. Šis dalykas visiems organizatoriams itin skaudus finansiškai.
Živilė Diawara

Visi kiti „Lofto“ renginiai rudenį taip pat kol kas yra planuojami, atsižvelgiant į visus Vyriausybės ribojimus: „Buvo numatyta, kad rudenį išvis nebus jokių ribojimų, situacija vėl yra pakibusi. Kol dar galima, leidžiama, nėra ribojimų, tol planuojame.“

Vasarą „Loftas“ veikė kiekvieną dieną, išskyrus sekmadieniais. Tuo metu iki gruodžio čia planuojama surengti daugiau nei 30 renginių: parodų, koncertų, festivalių. Kaip sako pašnekovė, dalis rudenį planuojamų renginių buvo perkelti iš pavasario, kai siautė pirmoji viruso banga.

„Rudenį turėsime ne vien mūsų organizuojamų renginių, yra ir kitų organizatorių. Manau, kad visi sėdi ant adatų ir žiūri, ką bus galima daryti toliau“, – sako Ž. Diawara.

Renginių organizatorė nuogąstauja, kad renginiuose greitai gali atsirasti naujų žmonių skaičiaus ribojimų: „Viskas nuolat keičiasi, visada esame lyg tiksinčios bombos. Tikriausiai bus ribojamas žmonių skaičius viduje. Šis dalykas visiems organizatoriams itin skaudus finansiškai.“

Renginiai savaime nėra padidintos rizikos vieta

Ji atkreipia dėmesį, kad valdžios atstovams priimant sprendimus, verslui reikėtų suteikti bent dvi savaites prisitaikyti prie naujų sąlygų.

„Mūsų požiūris – negali būti, kad valdžia priima naujus sprendimus, o nuo kitos dienos jie jau įsigalioja, ir dar kitą dieną jau vyksta patikrinimai. Norime, kad būtų loginė seka“, – sako Ž. Diawara.

„Lofto fest“ organizatorė akcentuoja, kad renginiai savaime nėra padidintos rizikos vieta užsikrėsti koronavirusu, jeigu visi laikosi saugumo priemonių. Pašnekovė tikina, kad visi organizatoriai – itin sąmoningi, tarpusavyje dalijasi patirtimi, jiems esą tikrai rūpi žmonių saugumas, mat nė vienas nenori, kad renginys taptų židiniu.

„Bet kur galima užsikrėsti, kur yra žmonių. Pagal visus duomenis, didžiausi židiniai – darbovietėse. Taip pat viena didžiausių rizikų užsikrėsti – tarp pažįstamų. Susitikę visi apsikabina, pasibučiuoja, netiki, kad pažįstamas gali būti viruso nešiotojas.

Kas be ko, svarbu laikytis taisyklių, saugumo. Dar svarbiau, kad visos įmonės prižiūrėtų tvarką – matuotų įeinančiųjų temperatūrą, stebėtų, ar visi dėvi kaukes. Kita vertus, itin svarbu, kad žmonės patys sąmoningai į viską žiūrėtų ir saugotųsi“, – pažymi ji.

Paklausta, kaip „Loftas“ užtikrina dalyvių saugumą ir laikosi reikalavimų, organizatorė pasakoja, kad kiekvienam įeinančiam asmeniui matuojama kūno temperatūra, renginiuose žmonės dėvi kaukes, tik vienas kitas jas nusiima, tačiau tai esą galima sukontroliuoti. Be to, visur yra dezinfekcinio skysčio.

Dalyvių registracija apsunkina darbą

Vyriausybės sprendimu, nuo rugsėjo 1 d. kultūros, pramogų bei kitų renginių ir susibūrimų organizatoriai turi užtikrinti bilietų platinimą ir dalyvių registravimą elektroniniu būdu. Tai reiškia, kad žiūrovai turi pirkti bilietus tik internetu arba, jei renginys nemokamas, – registruotis per mobiliąsias aplikacijas ar internetu.

Paklausta, kaip sekasi dalyvių registraciją vykdyti internetu, Ž. Diawara pasakoja apie atsiradusius papildomus reikalus ir išlaidas.

„Registracija situaciją apsunkino, yra tam tikrų neaiškių niuansų.Tarkim, dėl telefono numerio viskas aišku, bet klausimas, ar tikrai reikalingas namų adresas. Pritariu, kad tai logiškas sprendimas (vykdyti registraciją – Delfi), nes jei yra koks nors židinys, iškart galima proaktyviai reaguoti ir gelbėti situaciją.

Jei atsiranda židinys, įstaiga turi būti uždaryta, visa dezinfekuojama, bet kurio laiko ji vėl gali atsidaryti“, – sako ji ir priduria, kad dėl privalomos registracijos tikrai jaučia asmenų sumažėjusį norą dalyvauti renginiuose.

Kyla klausimas, ar toks registravimo reikalavimas galios ir vandens parkams, bažnyčioms, prekybos centrams, ir kitoms masinio susibūrimo vietoms? Jei ne, kuo remiantis, išskiriamas būtent renginių sektorius?
Gediminas Jaunius

„Visa tai sukelia panikos. Kai buvo pirmoji banga, visi net rankenas, kiekvieną daiktą dezinfekavo, o vasarą vėl viskas atsipalaidavo“, – pažymi ji.

Gediminas Jaunius
Foto: Asmeninis albumas

Kyla daug klausimų dėl dalyvių registracijos

Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Gediminas Jaunius abejoja, ar reikalavimas registruoti renginio dalyvius subalansuotas su Europos sąjungos duomenų apsaugos tvarką nustatančiais aktais. Anot jo, tvarkos parengtos paviršutiniškai, neįsigilinus į realią bilietų platintojų ir organizatorių situaciją, neįsiklausant į šios srities ekspertų rekomendacijas.

„Reikalavimai nustatyti ką tik, neaišku, kaip registruoti, kokius duomenis rinkti, kaip elgtis, jei bilietai pirkti anksčiau, kaip registruoti tuos, kurie bilietą gavo dovanų ar keleto bilietų pirkėjas yra vienas asmuo, o renginyje dalyvaus daugiau asmenų, kaip tokiu atveju organizatoriui ar platintojui teisėtai gauti pastarųjų duomenis? Klausimų kyla ir daugiau – kas atsakingas, jei duomenys netikslūs ar pateikti klaidingi?“ – vardija G. Jaunius.

Renginių industrija vienija daugiau nei 13 tūkstančių dirbančiųjų, kai kurios dabar daromos klaidos gali netrukus sukelti pavojingų slinkčių darbo rinkoje, neigiamai paveikti vartojimą.
Gediminas Jaunius

Tačiau labiausiai asociacijos narius stebina būtent renginių industrijai taikomas registravimo reikalavimas: „Kyla klausimas, ar toks registravimo reikalavimas galios ir vandens parkams, bažnyčioms, prekybos centrams, ir kitoms masinio susibūrimo vietoms? Jei ne, kuo remiantis, išskiriamas būtent renginių sektorius?“

Kritikuoja reikalavimus užtikrinti kaukių dėvėjimą

„Kritikuojame reikalavimus organizatoriui užtikrinti, kad renginio dalyviai ne tik patektų į renginį su kaukėmis, bet ir jas dėvėtų viso renginio metu. Tokie ir panašūs neadekvatūs reikalavimai tik patvirtina, kad šiuo atveju nesiekiama esminių saugumo sprendimų, bet pasitenkinama kosmetiniais, gerai skambančiais viešojoje erdvėje, sprendimais“, – pažymi jis.

Adform kiemelis

Anot jo, renginių industrija pamažu prisitaiko prie pasaulinės pandemijos: renginiuose diegiamos išmanios priemonės, skenuojančios atvykstančiojo biometrinius duomenis bei matuojančius temperatūrą prieš patenkant į renginį, patikslinamos bilietų sistemos, jos pritaikomos, kad būtų galima saugiai surinkti reikiamą informaciją apie renginio dalyvius, kurią, esant reikalui, būtų galima pateikti visuomenės sveikatos centrui.

„Visos šios ir kitos inovacijos, žinoma, kainuoja papildomų lėšų, kurios nebuvo numatytos įmonių metiniuose veiklos planuose, jie buvo prognozuoti be COVID-19 įverčio. Dabar, kai renginių grandinėje veikiančių įmonių pajamos drastiškai sumažėjusios dėl Vyriausybės įvedinėjamų ribojimų ir nuolatinio nestabilumo, bet kokios papildomos priemonės yra ribinės, galinčios renginių organizavimo veiklą daryti ekonomiškai nepagrįstą“, – komentuoja G. Jaunius.

Kaip dar vieną problemą asociacijos vadovas įvardija nuolat kintančią tvarką, kurią sunku sekti, taip pat kaip ir sunku jas įgyvendinti, mat jos dažnai parengtos, remiantis tik teoriniais pasvarstymais.

„Renginių industrija vienija daugiau nei 13 tūkstančių dirbančiųjų, kai kurios dabar daromos klaidos gali netrukus sukelti pavojingų slinkčių darbo rinkoje, neigiamai paveikti vartojimą“, – pažymi jis.