Skelbiama, kad turizmo paslaugomis nemokamai galės pasinaudoti ir licencijuoti medikai, ir licencijų neturintys sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Jie galės pasirinkti atostogų Lietuvoje pasiūlymus ir vieną kartą įsigyti turizmo paslaugas iš pasirinkto turizmo paslaugų teikėjo.

Licencijuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai į paslaugų teikėjus galės kreiptis su savo licencijos numeriu, o nelicencijuotiems bus suteikti turizmo paslaugų kuponai.

„Delfi“ sulaukė vienos medikės laiško, kuriame stebėjosi projekte dalyvaujančios apgyvendinimo įstaigos iškeltomis sąlygomis.

„Kreipiausi į UAB „Alvaturas“ dėl atostogų Nidoje. Išsirinkau įmonę „Nidos namai“. Kai nusiunčiau visus reikalaujamus dokumentus, paaiškėjo, kad viešbutis nori avanso. Maniau, gal nori užsitikrinti, ar tikrai atvyksiu, todėl užklausiau, kokia suma. Pasirodo, avansas – 200 Eur – tai yra visa mano užsakytos paslaugos suma, kuri bus grąžinta, suteikus paslaugą“, – rašo medikė Daiva.

Moteris svarsto, ar apgyvendinimo įstaiga teisėtai reikalauja 100 proc. dydžio avanso ir ar tai nėra idėjos ir pačio projekto diskreditacija.

„Jeigu įmonei neapsimoka dalyvauti projekte, gal tada tegu ir nedalyvauja. O gal medicinos įstaigos tegu teikia tik mokamas paslaugas. Kai Ligonių kasa sumokės, tada pacientui bus grąžinti pinigai. O jeigu nesumokės? Ką gi, tada ir negrąžinti“, – pažymi medikė.

Profsąjunga sulaukė itin daug nusiskundimų

Pasirodo, kad medikai susiduria ir su kitais nesklandumais. Kaip Delfi pasakoja Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė, nors daliai medikų jau pavyko užsisakyti paslaugas ir su kuponais, ir pagal licencijas, dėl „Atostogos medikams“ projekto sulaukta itin daug nusiskundimų.

„Pačioje pradžioje, kai ypač buvo akcentuota, kad (parama – Delfi) galioja tik licencijas turintiems specialistams, gydytojams, slaugytojams ir akušeriams, rašėme raštus tiek Vyriausybei, tiek abiem ministerijoms, gavome atsakymą, kad bus papildymai ir nustatyta tvarka, kuri turėtų įsigalioti nuo rugsėjo 1 d. Bet šiandien (antradienį – Delfi) mes tos tvarkos dar nematėme.

Ne visos medikų specialybės – nelicencijuotos – buvo įtrauktos, (...) kadangi darbdaviai savivaldybėms iš pradžių atidavė tikrai ne visas pareigybes, tad yra darbuotojų, kurie dirbo visą laikotarpį, bet nieko nebegaus. Tokia yra socialinė neteisybė“, – sako A. Baublytė.

„Kiek teko bendrauti su ministerija, buvo pasakyta, kad bus pinigų trūkumas, nes nežinoma, kiek iš tikrųjų medikų pasinaudos šia galimybe“, – pridūrė pašnekovė.

Anot jos, sunku pasakyti, kiek medikų pasinaudos nemokamomis atostogomis, nes tikrai ne visi galės atostogauti: „Jei daugės gripo ir COVID-19 atvejų, bus sunku palikti darbo vietas, nes ir dabar yra pakankamai aukštas kiekis paslaugų, kurias reikia aptarnauti.“

Aldona Baublytė

Verslininkas: niekas negarantuoja, kad nepatirsime nuostolių

Delfi pakalbino „Nidos namai“ vadovą Rytį Šūmakarį. Anot pašnekovo, medikai jau pakankamai aktyviai užsisako apgyvendinimo paslaugas. Poilsio namai jau rugsėjo 1-ąją sulaukė svečių. Jis tikina šiuo metu dar negalintis papasakoti, kaip veikia visa programa ir kaip greitai įmonė iš valstybės gaus kompensaciją.

„Kaip viskas veikia, kaip bus išmokama kompensacija, dar nežinome. Remiantis taisyklėmis, apgyvendinimo įstaiga dėl kompensacijos gali kreiptis tik po to, kai yra suteikta paslauga medikui. Tai reiškia, kad jei šiuo metu asmuo gyvena, jo paskutinę viešnagės dieną mes galime kreiptis dėl kompensacijos.

Komentuodamas situaciją, nutikusią medikei Daivai, verslininkas pirmiausia pažymi projekto trūkumą – jeigu apgyvendinimo įstaiga nesuteikia paslaugos, kompensacija nesumokama.

„Čia yra problema – jeigu medikas užsako ir neatvyksta, apgyvendinimo įstaiga jokios kompensacijos negauna. Tada išeina, kad apgyvendinimo įstaiga patiria nuostolių, o medikas niekuo nerizikuoja ir neįsipareigoja. Taip suformuojama visiškai išskirtinė žmonių kasta, kuri elgiasi kaip nori: gali atvykti, gali ir neatvykti.

Tuo metu pas mus kambarių skaičius – nedidelis ir yra daug norinčiųjų užsisakyti nakvynę. Jeigu žmogus užsisako ir neatvyksta, mes patiriame nuostolių, ir klientai, kurie norėjo ir būtų atvykę tuo metu, irgi negali pasinaudoti šia paslauga“, – pasakoja R. Šūmakaris.

Neringa, Nida
Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

Verslininkas pažymi, kad 200 Eur mokestis atvykstantiems medikams taikomas tik dėl garanto, kad jie atvyks ir laikysis užsakymo taisyklių. Tiesa, nepriklausomai nuo to, kada įmonė iš valstybės gaus paramą, medikui tą pačią išvykimo dieną ji grąžina sumokėtą avansą. Tačiau pašnekovas tikina nežinantis, kaip greitai valstybės pinigai pasieks apgyvendinimo įstaigą.

„Nuostatuose nurodyta, kad kompensacija suteikiama per 5 darbo dienas nuo paraiškos pateikimo, o paraišką paduosime svečio išvykimo dieną.

Medikų prašome, kad kartu su licencija, sąžiningumo deklaracija turi nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervesta kompensacija.

Jeigu mes negrąžintume pinigų ir pasiliktume kompensaciją, tuomet tai yra sukčiavimas. Šiuo atveju tai yra netobula programa, tad šioje vietoje mes, kaip verslas, turime imtis apsisaugojimo priemonių“, – pabrėžia „Nidos namai“ vadovas.

„Šį klausimą programos „Atostogos medikams“ atstovams uždavėme, bet atsakymo negavome. Buvo pasakyta: „jūs pasitikėkite“, – priduria jis.

R. Šūmakaris pasakoja, kad programoje dalyvauja, norėdamas išreikšti padėką medikams ir dėl valstybės paramos turizmui. Anot jo, vienu šūviu nušaunami du zuikiai: viena vertus, tai parama apgyvendinimo įstaigoms, kita vertus, ir pagalba medikams.

„Gerai, kad vietoj paramos paskirstymo pagal valdininkų sugalvotas proporcijas Vyriausybė sugalvojo gerą gestą medikams, kurie nusprendžia, kas yra vertas paramos. Programa iš idėjos yra puiki, bet jos įgyvendinimas – ne toks, iki galo neaiškus“, – sako jis.

Foto: Mindaugas Milinis

Ministerija: visi medikai gali pasinaudoti paslaugomis

Kaip Delfi komentavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, paslaugų teikimo sąlygos yra nustatomos paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo susitarimu. Norint įtvirtinti susitarimo sąlygas, rekomenduojama sudaryti sutartį raštu ir joje numatyti abi šalis tenkinančias sąlygas.

„Sutartyje numatytų sąlygų abi šalys privalo laikytis teisės aktų nustatyta tvarka, tad taip apdraudžiamas ir paslaugų teikėjas, ir jų gavėjas. Jei medikui netinka paslaugos teikėjo siūlomos sąlygos, jis gali kreiptis į kitus paslaugų teikėjus – jų jau turime beveik 700“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.

Ministerijos teigimu, atnaujintas aprašas jau galioja, jį galima peržiūrėti čia, o licencijų neturintys sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai taip pat gali naudotis turizmo paslaugomis.

Nelicencijuotų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teikė Lietuvos Respublikos savivaldybių administracijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

„Sąrašus sudariusias institucijas vardiniai turizmo paslaugų kuponai su unikaliu serijos numeriu pasiekė iki rugsėjo 1 d. Turizmo paslaugų kuponus jų gavėjams perduoda sąrašus pateikusios institucijos. Turizmo kuponai aktyvuoti rugsėjo 1 d.“, – tikina ministerija.

Anot ministerijos, priemone iš viso pasinaudoti galės kiek daugiau nei 58 tūkst. sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. Šiuo metu paslaugas užsisakė kiek daugiau nei 5,5 tūkst. gydymo įstaigų darbuotojų, tarp jų – daugiau nei 5200 licencijuotų medikų ir daugiau nei 300 licencijų neturinčių darbuotojų.

Kaip Delfi sakė medikų profesinės sąjungos vadovė, bendras medikų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, skaičius yra mažesnis ir nesiekia 50 tūkst.

Šia priemone medikai pasinaudoti galės iki lapkričio 30 dienos, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Šiai priemonei numatyta 10 mln. Eur. Priemonė įgyvendinama per viešąją įstaigą „Keliauk Lietuvoje“.