Numatė naujų priemonių verslui
INVEGA duomenimis, pagal COVID-19 pasekmių švelninimui skirtas priemones iki šios dienos iš viso jau priimti 9456 teigiami sprendimai finansuoti verslo subjektus, panaudota beveik 300 mln. eurų iš numatytų 872,5 mln. eurų.
Kaip tikino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai, šiandien vis dar auga subsidijų mažoms įmonėms suma – ji iki rugsėjo 1-osios jau buvo paskirstyta beveik 35 tūkst. mikroįmonių, kurioms išmokėta 92,7 mln. Eur iš skirtų 100 mln. Eur.
Kalbant apie nuomos mokesčio kompensavimą, iki šios dienos, kaip buvo teigta, taip pat buvo priimta sprendimų išmokėti beveik 19 mln. Eur iš numatytų 90 mln. Eur, o pagal priemonę „Palūkanų kompensavimas“ iki šios dienos paskirstyta daugiau kaip 16 mln. Eur iš numatytų 57 mln. Eur.
Visgi pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovų, ministerija, siekdama, kad šalies verslas patirtų kuo mažesnius nuostolius dėl galimos antrosios COVID-19 pandemijos bangos, yra pasirengusi reaguoti lanksčiai ir, kaip buvo teigiama, greičiau bei efektyviau skirstyti paramą nuo COVID- 19 padarinių nukentėjusiam šalies verslui.
„Ministerija jau dabar yra aptarusi kelis galimus scenarijus ir veiksmų planus, pagal kuriuos Lietuvos verslo patiriami nuostoliai būtų kuo mažesni.
Kai kurias priemones galėtume greitai pritaikyti naujos bangos metu – taip išvengtume buvusių klaidų ir įvertintume naujus iššūkius. Priemones būtų siūloma atnaujinti, jeigu tektų įvesti naujus apribojimus arba jeigu ekonominiai ir finansiniai rodikliai pradėtų blogėti“, – buvo rašoma gautuose atsakymuose.
Ministerijos teigimu, verslui patiriant sunkumų itin pasiteisino greito poveikio priemonės – tokios, kaip mokestinės paskolos arba atidėtas mokesčių mokėjimas.
„Laikinojo taikymo skaitmenizuotos priemones, kurios buvo finansuojamos valstybės (ne ES struktūrinėmis) lėšomis (subsidijos mikroįmonėms ir turgaviečių mokesčio kompensavimas, lengvatinės paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams) leido suteikti prieigą prie būtino finansavimo itin sudėtingu laikotarpiu ypač nukentėjusiems sektoriams ir smulkiausiam verslui.
Šias priemones siūlytumėme atnaujinti, jeigu tektų įvesti naujus apribojimus arba jeigu ekonominiai rodikliai (pvz.: nedarbo lygis, bankrotų, nemokumų skaičius ir kt.) pradėtų blogėti“, – sakė ministerijos atstovai ir pridūrė, kad netrukus startuos ir prekinio kredito garantijų priemonė, padėsianti eksportuotojams, o netolimoje ateityje yra numatytos ir kelios visai naujos priemonės, skirtos finansavimo verslui prieinamumui didinti.
Karantino atveju vėl galėtų gauti nedarbingumą
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė taip pat teigė, kad jeigu būtų paskelbtas karantinas ir tuo pačiu įsigaliotų apribojimai veikti ugdymo įstaigoms, tėvai, kurie augina vaikus iki 8 metų, taip pat pradinukus ar ugdymo įstaigas lankančius vaikus su negalia iki 21 metų, galėtų gauti nedarbingumą ir ligos išmoką.
„Bet pabrėžiame, kad tai susiję su karantino paskelbimu ir apribojimais veikti ugdymo įstaigoms. Kol karantino režimas neskelbiamas, apribojimų veikti ugdymo įstaigoms nėra, tol tėvai negalėtų gauti nedarbingumo ir ligos išmokų nesergančių vaikų priežiūrai.
Tiesa, jeigu nutiktų taip, kad vienoje mokykloje būtų paskelbiamas infekcijos plitimą ribojantis režimas, tuomet nedarbingumas ir ligos išmoka būtų garantuojama iki 14 kalendorinių dienų už ikimokyklinukus, priešmokyklinukus ar pradinukus – tai jau nesusiję su karantino paskelbimu ir ribojimais ugdymo įstaigoms nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu“, – aiškino ji.
Anot jos, šiuo metu skaičiuojama, kad jeigu nebus antro karantino, metų pabaigoje „Sodra“ išlaikytų apie 281 mln. eurų rezervą.
„Jeigu būtų skelbiamas karantinas, situacija dėl rezervo, akivaizdžiai, keistųsi“, – pridūrė ji.
Planuoja dar skolintis
Finansų ministerijos viceministras Darius Sadeckas taip pat patvirtino, kad nuo metų pradžios iki rugpjūčio 31 d. valstybės vardu šiandien jau yra pasiskolina 6,9 mlrd. Eurų, o šiais metais planuojama iš viso pasiskolinti kiek daugiau nei 7 mlrd. Eur.
„Realus skolinimosi poreikis priklausys nuo patvirtintų papildomų išlaidų ir nuo COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių valstybės finansams ir pinigų srautams“, – sakė jis.
Paklaustas, ar šiandien jau yra numatyta, kaip pasiskolinti pinigai gali būti grąžinami, D. Sadeckas tikino, kad įprastiniai skolų grąžinimo šaltiniai yra skolintos lėšos (refinansavimas) arba biudžeto perteklius.
