Kokia buvo vasara

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė laidoje Delfi diena sako, kad užimtumo prasme vasara nebuvo tokia bloga, tačiau pelningumo ir apyvartos atžvilgiu ji buvo gerokai prastesnė nei praėjusi vasara.

„Aš truputį stebiuosi tokiu pareiškimu, kad per du mėnesius jau tiek užsidirbo, kad gali užsidaryti. Drįsčiau paneigti, kad virš šimto kambarių viešbutis galėtų tai padaryti. Rezultatai tokie, kad kurortuose atsigavo situacija, buvo nemažai žmonių ir Birštone, Druskininkuose, bet galbūt Druskininkai nukentėjo labiausiai, taip pat ir Palanga, nes neliko užsieniečių. Mes matėme antro ketvirčio suvestinę, lyginome su praėjusių metų, tai užsienio turistų sumažėjo apie 90 procentų, o vietinių turistų sumažėjo 50 procentų. Čia bendrai apie Lietuvą kalbu.

Taigi atsiliepė labiausiai Druskininkams ir Palangai, nes šiuose miestuose užsieniečių būdavo daugiausiai, o Birštone kiek mažiau, taigi tas pasijuto. Užimtumai buvo dideli, bet pelningumas buvo mažesnis, nes lietuvių, latvių ar estų negalima lyginti su žmonėmis iš trečiųjų šalių, kurie užsisakinėdavo paslaugas neskaičiuodami, valgydavo restoranuose.

Pajamų prasme vasara nebuvo gera, bet užimtumo prasme – taip, vasara buvo gera, o dabar su nerimu laukiame rudens. Yra tikrai labai daug nerimo, kad visas turizmas baigsis su rugsėju“, – laidoje sakė E. Šiškauskienė.

Žmonės dar bijo ateities

Paprašius palyginti, kiek lietuvis ir užsienietis gali per naktį išleisti, E. Šiškauskienė paminėjo kelių šimtų eurų skirtumą.

„Aš manau, yra dviejų ar trijų šimtų eurų skirtumas. Labai sunku palyginti, nes tai priklauso nuo to, kokios kategorijos yra viešbutis, bet aišku, kad mūsų atlyginimai kitokie, žmonės bijo dėl ateities, todėl negalima sakyti, kad lietuviai yra skūpūs. Mes matome pagal apyvartas, kad lietuviai žmonės pasitaupo, bet noriu pasidžiaugti, kad lietuviai ir Lietuvoje šią vasarą atrado naujų atvejų“, – atsakė pašnekovė.

Evalda Šiškauskienė

Pasak Lietuvos turizmo agentūros prezidentės Žydrės Gavelienės, keliautojų kiekis sumažėjo, tačiau žmonės užplūsdavo savaitgaliais.

„Lietuviai buvo priversti taupyti, nes nebuvo daug galimybių išvykti. Kelionės prasidėjo tik gegužės viduryje. Matėme, kad kai buvo galimybė keliauti Lietuvoje, lietuviai ir keliaudavo po mūsų šalį, po kaimus, kurortus važinėjo ir tai tęsėsi visą vasarą. Mes matėme, kad labiausiai užimti būdavo savaitgaliai, nes lietuviai labiausiai investuodavo būtent į savaitgalius pažinimui po Lietuvą. Keliautojų į užsienį tikrai mažėjo dėl reguliavimo, neaiškumo“, – sakė Ž. Gavelienė.

Ne visiems pavyks atsitiesti

Paklausus E. Šiškauskienės, ar visi verslininkai išgyveno šią vasarą, pašnekovė tikino, kad ne.

„Toli gražu, ne. Matėme visi puikiai, kad restoranų sektorius atsigavo, labai smagu, padėjo valstybės pagalba: kompensacijos, atidėti mokesčiai, pagalba buvo nemaža. Bet visiškai kitokia situacija su verslo viešbučiais didžiuosiuose miestuose. Galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad be subsidijų neišgyvensime.

Kalbame su Vyriausybe ir Ekonomikos ministerija. Mes siūlome nuo pernai sumokėtų mokesčių 25 procentus, nes tiesiog reikia, kad tai padėtų išsilaikyti darbuotojams, komunaliniams, prasidės šildymas ir viešbučių užimtumai, tai vasarą sakyčiau, kokie 30 procentų iš viso neatsidarė miestuose dideliuose viešbučiai verslo.

O dabar, pavyzdžiui, savininkai iš trijų viešbučių atsidaro vieną, taigi užimtumas buvo pasiekęs 15-25 procentus, nes lietuviai rinkosi aukščiausios klasės viešbučius, nes leido tai pagal kainas“, – sakė E. Šiškauskienė.

„Taigi dabar pirmą kartą gyvenimą prašome Vyriausybės – padėkite, neišgyvensime“, – pridūrė ji.

Nepavyks išlaikyti visų darbuotojų

Anot pašnekovės, akivaizdu, kad turistų ir toliau mažės, todėl net nėra klausimo, kad visų darbuotojų išlaikyti tikrai nepavyks.

„Visų darbuotojų neišlaikysime, todėl siūlome, kad reikėtų kompensuoti ne žmogui konkrečiam, o darbo vietos išlaikymą, nes dabar pasidarė labai sudėtinga situacija, kai žmonės išeina iš darbo. O tu nori tą patį darbuotoją perkelti į kitą savo viešbutį, bet tiesiog negali to padaryti ir prarandi prastovos subsidijas. O žmonės yra labiau linkę pasilikti prastovose.

Edita Gavelienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Taigi ši situacija yra kebli, bet kad darbuotojų mažės – net nėra klausimo, negalės išlaikyti verslas. Panašu, kad turistų mažės, todėl bendromis jėgomis reikės galvoti, ką daryti.“

Paklausus, kokios prognozės yra numatomos rudeniui, Ž. Gavelienė tikino, kad darbuotojų reikia čia ir dabar, bet mokėti nėra iš ko.

„Pirmą bangą sumažintų darbuotojų jau matome, bet jeigu nebus Vyriausybės pagalbos subsidijų forma, tai tikrai darbuotojų nepajėgsime išlaikyti. Mūsų sektorius skiriasi nuo viešbučių ir restoranų sektoriaus, nes jiems tenka aptarnauti turistą čia ir dabar, o mes planuojame į ateitį. Todėl, jeigu mes negalėsime išlaikyti darbuotojų iki kol gausime pajamų, iki kitos vasaros, mes tikrai kito sezono neturėsime.“