Premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybės posėdyje trečiadienį teigė, kad kol kas numatyta, jog keleto ministerijų atstovai susitiks su asocijuotomis struktūromis ir ieškos kitų sprendimų, kaip neribojant įstaigų veiklos, užtikrinti saugos reikalavimų laikymąsi.
Verslininkai jau turi idėją, kurią, sulaukus sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos užtarimo, galėtų pradėti taikyti dauguma barų.
Siūlo alternatyvą laiko ribojimui
Kartu su dar keliais sostinės barais verslininkas Saulius Galdikas praėjusį savaitgalį bare „Piano Man“ pradėjo testuoti Lietuvoje privačių iniciatyvų sukurtą „InBar“ sistemą, leidžiančią registruoti į barą ateinančius asmenis. Židinio atveju užsiregistravę asmenys gautų įspėjimą ir atitinkamas rekomendacijas, ką daryti toliau. Anot verslininko, tai galėtų būti alternatyva darbo laiko trumpinimui.
„Įeidamas į barą arba jame būdamas žmogus turi galimybę, nes kol kas tai nėra privaloma, nuskenuoti QR kodą, kuris priskirtas konkrečiai vietai ir konkrečiam barui, ir automatiškai sugeneruojama žinutė, kurią reikia išsiųsti.
Tuomet automatinė žinutė kliento klausia, ar šis sutinka, kad jo duomenys – apsilankymo vieta, laikas ir diena – būtų saugomi. Šie duomenys yra kaupiami, jeigu atsitiktų taip, kaip nutiko bare „Bardakas“. Mes žinotume visus asmenis, kurie tą dieną ir valandą lankėsi bare“, – aiškina S. Galdikas.
„Jei bare būtų nustatytas židinys, ir jūs tą dieną jame lankėtės, į jūsų telefoną būtų atsiųsta žinutė su įspėjimu, kaip toliau elgtis. Greičiausiai šią žinutę rašytume ne mes, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuriam turime galimybę techniškai perduoti duomenis“, – priduria jis.
Šiuo metu tai nėra privaloma, bet iniciatyvos ėmęsi barų savininkai turi tokią pačią idėją kaip ir su privalomomis kaukėmis: jei atėjęs į barą žmogus nedėvi kaukės arba šiuo atveju – nepasižymi sistemoje, jis nebūtų įleidžiamas.
„Tai nėra jokia naujovė. Europos ir pasaulio miestuose tokia priemonė jau yra taikoma ne tik naktiniam gyvenimui. Jei, tarkim, vidury dienos nori užeiti į „McDonaldą“, galioja tas pats. Taip galima atsekti, kur kas lankėsi. Galbūt kyla privatumo klausimas, bet tokie laikai, kai logiškiausi – tokie sprendimai. Pildyti registracijos lapus nebūtų taip efektyvu“, – svarsto barų savininkas.
Paklaustas, ko reikia, kad ši priemonė būtų taikoma plačiai visuose baruose, pašnekovas pažymi, kad pirmiausiai reikėtų SAM ministro paskatinimo, nes tai – privačiomis iniciatyvomis ir lėšomis sukurta priemonė.
„Patys susikūrėme, reaguodami į valdžios atstovų pastabas. Jeigu jie negali atsekti atvejų, tai dabar jau galime. Jeigu būtų tiesioginis paskatinimas, kelių dienų klausimas, kol visi barai pradėtų naudoti. Jau šiandien barų savininkai klausia apie tokią galimybę“, – tikina jis.
Sostinės baro „Local Pub“ savininkas Vidmantas Čičelis taip pat užsiminė svarstęs tokią lankytojų registracijos formą ir domėjęsis jos taikymo galimybėmis: „Mes diegiame naujoves ir esame už tai, kad būtų kuo daugiau aiškumo ir tvarkos. Pačiam asmeniui tai palengvintų kelią, jei aplankė daugiau barų, nes žinotų, kurioje tiksliai vietoje buvo.
Tuo pačiu tai padėtų pranešti kitiems baro klientams, jei atsirado židinys. Išsiuntus žinutes, jie būtų raginami nueiti pasitikrinti. Aš daugiau už šią pusę – kitų žmonių informavimą, nes pats žmogus, kuris atėjo ir sukėlė židinį, matyt, nesižymės, sąmoningumo pritrūks.“
Pasak A. Verygos, naktinių klubų ir barų lankytojų registravimo programėlė neužkirstų kelio viruso plitimui. „Kai kalbėjome apie programėlę, kurią minėjo naktiniai klubai, barai, (...) tai nėra tinkama priemonė (suvaldyti koronaviruso plitimą – ELTA) dėl labai paprastos priežasties: pati programėlė neužkerta kelio viruso plitimui, ji niekaip netrukdo virusui plisti“, – antradienį sakė ministras.
Jis pakartojo, jog „naivu tikėtis“, kad naktiniuose klubuose žmonės laikytųsi visų saugumo reikalavimų.
„Tikėtis, kad žmonės laikysis atstumų atėję pašokti, pabendrauti, būdami apsvaigę, yra naivu. Dėl to programėlė šitos situacijos neišsprendžia. (...) Ši priemonė yra gera, tinkama, bet ji nepakeičia atstumų laikymosi, nepakeičia veido apsaugos priemonių“, – sakė A. Veryga.
Trūksta aiškios komunikacijos
Įprastai daugelis sostinės barų darbo dienomis dirba iki 1-2 val., o savaitgaliais duris užveria 2-4 val. Įvedus naujus ribojimus, darbo laikas gerokai sutrumpėtų, kas verslininkams reikštų didelius nuostolius.
Kovą, šalyje įvedus karantiną, visų viešojo maitinimo įstaigų veikla buvo uždrausta, todėl barų savininkai džiaugiasi, kad šiuo metu nesikartoja tas pats scenarijus, o tik svarstoma apriboti laiką. Vis dėlto tokie pokyčiai jiems gali atnešti dar didesnių sunkumų nei pavasarį.
Jasinskio g. įsikūrusio baro „Local Pub“ savininkas V. Čičelis, komentuodamas svarstymus įvesti laiko ribojimus, pirmiausia atkreipė dėmesį į neapibrėžtumą, valdžios atstovams teikiant informaciją. Anot jo, verslas apie naujus ribojimus iš oficialių šaltinių sužino tik tuomet, kai jie įsigalioja.
„Vieną savaitę skelbia, kad tikrai priims laiką trumpinti iki 22 val., po to – iki 24 val. Sunku suprasti, kas planuojama ir bus daroma. Jei kažkas priimama, verslas apie tai sužino tik iš žiniasklaidos, o jei aiškiai neparašė, informaciją galima sužinoti tik Maisto ir veterinarijos svetainėje tik tą dieną, kai įsigalioja (nauji ribojimai – Delfi), o ne kada priėmė.
Įprastai juk turi įmonių sąrašus su visais kontaktais iš „Sodros“ ar Valstybinės mokesčių inspekcijos, tai bent jau išsiųsti žinutę tiems, kas turi veiklos kodus, nėra sudėtinga. Taip su informacijos pateikimu yra visada. Labai sunku orientuotis ir situaciją vertinti rimtai“, – sako V. Čičelis.
Kyla klausimų, ar išvis apsimoka toliau dirbti
Penktadieniais baras „Local Pub“ dirba iki 2 val. nakties, o kitomis dienomis dirba iki vidurnakčio. Kaip sako baro savininkas, jei darbo laikas būtų trumpinamas iki 24 val., dėl to verslas didelių sunkumų nepatirtų, tačiau, jei būtų nuspręsta trumpinti iki 22 val., situacija taptų itin prasta.
„Penktadieniais sutrumpinus laiką nuo 2 val. iki vidurnakčio, mums nebūtų didelio košmaro. Tačiau toks ribojimas labiau liečia tuos barus, kurie dirba srautinėse vietose – Vilniaus ir Islandijos gatvėse. Laiko trumpinimas jiems turės labai daug įtakos“, – pažymi pašnekovas.
Anot V. Čičelio, iki karantino žmonės buvo įpratę, kad po darbų eina į barus, kavines ir restoranus, tačiau jau po karantino viskas pasikeitė – po darbų jie traukia namo ir baruose pradeda rinktis tik 20 val., tad barams, įvedus ribojimus, teliktų kelios valandos darbo.
Islandijos ir Vilniaus g. įsikūrusių barų „Piano Man“ ir „Gringo“ savininkas Saulius Galdikas akcentuoja, kad įvedus ribojimus, barai patirs nuostolių. Anot jo, kyla klausimų, ar barams ir naktiniams klubams išvis apsimoka toliau dirbti.
„Svarbus ir laiko veiksnys: jei žinotume, kad mus apriboja dviem savaitėms ar trims, tai būtų viena situacija, bet kai dabar viskas – neapibrėžta, kalbama, kad spalį bus dar blogiau. Jei dirbame mažiau valandų, vadinasi, mažiau reikia ir darbuotojų“, – pasakoja S. Galdikas ir priduria, kad darbuotojams jau yra paruošti atsarginiai darbo grafikai, kuriuos, prireikus, ištrauks iš stalčiaus.
Siūlo bausti tuos, kurie nesilaiko reikalavimų
Vis dėlto barų savininkas atkreipia dėmesį, jog kol kas neįrodyta, kad susirgimo atvejai sietųsi konkrečiai su laiku, mat duomenų, kad vakarais po 22 ar 24 val. daugėtų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, nėra.
„Bardako pavyzdys yra vienintelis per tris mėnesius iš kelių tūkstančių vietų, veikiančių Lietuvoje per visą vasarą. Ar adekvatus draudimas, remiantis vienu pavyzdžiu? Stebime visus duomenis, kur žmonės užsikrečia, tai barų ten nėra. Baras nėra visiškai be rizikos (užsikrėsti – Delfi), bet šiandien turime itin daug saugos reikalavimų, kuriuos įgyvendiname: dėl ribojimų išlaikyti atstumus tarp žmonių, sėdinčių prie stalų, bare žmonių yra triskart mažiau, nei būdavo anksčiau.
Jeigu anksčiau turėjome 12 stalų, tai šiandien turime tik 6, nes kitus turime arba išnešti, arba prie jų negalime sodinti klientų, nes tai reikštų, kad neišlaikome atstumų“, – pasakoja S. Galdikas ir dar kartą akcentuoja, kad žmonių srautas ar 18 val., ar 23 val., dėl reikalavimų išlieka toks pats.
„Tikiu, kad yra vietų, kurios nesilaiko reikalavimų, jas reikėtų atitinkamai ir bausti. Kodėl reikia visus uždaryti, laikantis nuomonės, kad visur reikalavimų nesilaiko“, – priduria verslininkas.
Įvedus laiko ribojimus, kyla klausimų dėl darbuotojų
Po Halės turgaus stogu įsikūrusio sostinės baro „Youngs’ Club“ savininkas Edgaras Pranskevičius Delfi pasakoja, kad darbo laiko trumpinimas itin paveiks baro veiklą – sumažės apyvarta, be to, bus sunkiau paskirstyti ir žmonių srautus.
„Kol žmonės nėra įpratę anksčiau išeiti į miestą, laiko trumpinimas turės įtakos. Dažniausiai dirbame labiau naktiniu metu – atsidarome 18 val., o dažniausiai žmonės pradeda rinktis apie 22-23 val.“, – pažymi jis.
Baro darbuotojai karantino metu buvo prastovose, vasarą po truputį visi sugrįžo į darbus. Tačiau vėl iškyla klausimų, įvedus laiko ribojimus. „Jeigu matysime stipriai sumažėjusius srautus ir bus galima išsisukti su mažesniu kiekiu darbuotojų, greičiausiai kažką reikės siųsti į prastovas. Jei matysime, kad darbo pakanka, esu linkęs darbuotojams duoti darbo, nes sėdėti namuose ir kažko laukti yra ganėtinai sunku“, – svarsto E. Pranskevičius ir priduria, kad neturi planų atleisti darbuotojų.
„Klausimas, – jeigu viskas tęsis ganėtinai ilgai, kaip toliau reikės dirbti, nes prieš akis – dar visa žiema. Rudenį ir žiemos pradžią paprastai turime stipriausią per visus metus. Išgyvenome sunkiausią laikotarpį – kovo-balandžio mėn., – kai apyvarta buvo stipriai reikalinga, bet jos išvis nebuvo. Dabar turėsime laikotarpį, kuris dažniausiai būna geriausias laikas metuose – nuo rugsėjo iki Naujų metų, bet iššūkių turėsime nemažai“, – sako „Youngs’ Club“ vadovas.
Kokių saugumo reikalavimų laikosi barai
„Piano Man“ ir „Gringo“ vadovas S. Galdikas pasakoja, kad, remiantis naujais reikalavimais, žmonės prie baro nebegali stovėti, bare galima tik sėdėti. Jei asmuo sėdi prie baro, turi būti išlaikytas metro atstumas.
„Sudėjus visus šiuos reikalavimus, bare žmonių – daug mažiau nei anksčiau. Nėra taip, kaip visi įsivaizduoja, kad čia viskas pergrūsta. Taip jau seniai nėra. Darbuotojų sveikata tikrinama kasdien, kai jie ateina į darbą, pasirašo lapus, kad jaučiasi gerai, matuojama jų temperatūra, visi nešioja respiratorius ir kaukes, klientams kaukės – privalomos.
Šie reikalavimai iki minimumo sumažina riziką čia užsikrėsti, nors nesakau, kad jos nėra. Tačiau nematau priežasčių, kodėl viešojo maitinimo įstaigos yra siejamos su didesne rizika, užsikrėsti galima bet kur“, – sako jis.
„Local Pub“ savininkas V. Čičelis priduria, kad atstumų išlaikymas iki šiol buvo nuo pat karantino pabaigos, vos tik barams atvėrus duris: „Visą vasarą atstumai niekur nedingo – privaloma laikytis saugaus atstumo. Kas antras stalas – rezervuotas.“
Visgi jis pripažįsta, kad prie baro sulaikyti besibūriuojančius žmones – sudėtingiau, tačiau barmenai esą stengiasi prašyti žmonių laikytis atstumų. Verslininkas pažymi, kad šiuo metu nebėra tokių žmonių srautų, nes tam įtakos turėjo ir lauko kavinės, tad srautai pasiskirstė. Tačiau netrukus lauko terasos ir kavinės užsidarys. Todėl, anot V. Čičelio, dėl reikalavimo išlaikyti dviejų metrų atstumą tarp sėdinčių žmonių finansine prasme atsivers didelė skylė.
„Local Pub“ vadovas priduria, kad žmonės sąmoningai dėvi kaukes, tad raginti jas užsidėti beveik nereikia. Tačiau, kaip pastebi, kaukių dėvėjimas kartais primena cirką: „Kai prie baro užsakinėja daugiau žmonių, kaukė galbūt ir turi prasmę, bet kai sėdi prie staliuko kompanija, ir vienas nevalgo, o visi kiti gurkšnoja ar valgo, jis turi sėdėti su kauke.“
„Kiek matau pranešimų, kur susirgo asmenys, apie barus garsiausiai šneka, nes taip yra parankiausia. Tačiau, ko gero, daugiausiai užsikrėtimų vyksta buitinėse aplinkose – šventėse. Baras savaime nėra panacėja, prieš kurią reikia kariauti. Pažiūrėkite, kokie kiekiai žmonių, ir tik kas kiek laiko „išlenda“ atvejų. Tai tikrai nėra ta vieta, kur reikia kažką daryti. Didesnė problema yra su karantinu, kurio niekas nesilaiko. Kiekvienas tikriausiai turi draugą, kuris grįžęs iš užsienio dviem savaitėm nesikarantinavo“, – apibendrina pašnekovas.
Youngs’ Club vadovas E. Pranskevičius pasakoja, kad baras stengiasi prižiūrėti, kad visi lankytojai dėvėtų kaukes. Jeigu jų neturi, baras visada esą pasiūlo ir suteikia. Be kita ko, bare visada yra dezinfekcinio skysčio. Pašnekovas pasakoja, kad Halės turgavietėje įsikūrusiame bare kartais susirenka ir porą šimtų žmonių, tačiau jie esą pasiskirsto po visą turgavietę.
„Darbuotojai stengiasi žmonėms priminti ir dėl atstumų, tačiau patys klientai tai turėtų suprasti, nes viskas priklauso nuo jų sąmoningumo.
Svarbiausias momentas – kad žmonės nebijotų ateiti į barus. Jei apribos laiką, ir eidami į barą žmonės jaus stresą, automatiškai tikrai jų bus mažiau. Greičiausiai dar kokie 40 proc. iš jaučiančių stresą tikrai niekur neis“, – sako E. Pranskevičius.
