Pagal polinkį pirkti internetu – lietuviai treti Europoje
Pasaulį užklupusi pandemija ir karantino priemonės neabejotinai paskatino vartotojus dar labiau atsigręžti į el. parduotuves. Jos pirkėjams dažnu atveju buvo vienintelis saugus būdas įsigyti reikiamų prekių. Vis tik net ir fizinėms parduotuvėms vėl atvėrus duris pirkimo internete suteikiamų privalumų lietuviai neatsisakė, o aktyviai pirkti internetu planuoja ir toliau.
Kaip rašoma pranešime, bendrovės „Intrum“ atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos vartotojai yra tarp labiausiai linkusių pirkti internetu visoje Europoje.
Maždaug pusė (48 proc.) Lietuvos gyventojų teigia, kad ir panaikinus su Covid-19 susijusius suvaržymus didžiąją dalį savo pirkinių ketina įsigyti internetu. Dažniau tokią poziciją Europoje išreiškė tik graikai (51 proc.) ir lenkai (58 proc.). Palyginimui, tik 28 proc. latvių, 39 proc. estų ir vidutiniškai 37 proc. visų europiečių pandemijai pasibaigus didžiąją dalį savo pirkinių planuoja įsigyti internetu.
„Pandemija dar labiau išryškino el. prekybos privalumus ir į šį prekybos kanalą pritraukė daugiau vartotojų, kurie anksčiau prioritetą galbūt tiekdavo pirkimui fizinėse parduotuvėse. Verslams tai neabejotinai suteikė naujų galimybių ir paskatino investuoti į e-komercijos plėtrą. Tikėtina, kad nauji per pandemiją susiformavę vartotojų įpročiai išliks ir ilgesnėje perspektyvoje lems tolimesnį el. prekybos sektorius augimą“, – sako bendrovės „Intrum“ operacijų ir IT Baltijos šalyse vadovė Lina Šiumetė.
Taip pat L. Šiumetė pabrėžia, jog šie su pandemija susiję vartotojų bei verslo pokyčiai išryškina ir dar kitus efektus. Vis mažiau ir mažiau atsiskaitoma grynaisiais pinigais, dėl ko auga atsiskaitymo kortelių svarba. Nemažai perkančiųjų mokėdami naudojasi kreditu – perka skolintais pinigais, o tai parodo finansinio raštingumo visuomenėje svarbą. Labai patrauklus sprendimas, kai perki šiandien, o atsiskaitai vėliau ar per ilgesnį laiką, netinkamai planuojant asmeninius finansus, gali turėti neigiamų ilgalaikių pasekmių. Pirkėjai turi gerai suprasti kreditų naudojimo kasdieniams atsiskaitymams įtaką, savo atsakomybes, bei praktikuoti tinkamą finansinę drausmę.
Anot L. Šiumetės, atskirų šalių gyventojų polinkis pirkti internetu nemaža dalimi priklauso ir nuo tokių faktorių kaip išvystyta interneto infrastuktūra, kibernetinis saugumas ir efektyvi prekių pristatymo logistika, todėl šalyse, kuriose šioms sritims skiriamas didesnis dėmesys, el. prekybos sektorius gali turėti dar geresnes perspektyvas.
Per karantiną – daugiau nei 100 naujų el. parduotuvių
Tuo metu eksporto ir verslumo plėtros organizacijos „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovė Inga Juozapavičienė sako, kad šalyje paskelbtas karantinas, kuomet užsidarė visos fizinės prekybos vietos, turėjo didžiulę paskatą Lietuvos verslininkams atrasti e-komercijos galimybes ir pasitelkti prekybą internetu.
Organizacijos duomenimis, karantino metu Lietuvoje įsikūrė virš 100 naujų el. parduotuvių, kurias atidarė smulkaus ir vidutinio verslo savininkai. Didžioji dalis šių naujų el. parduotuvių – prekybos perkėlimo iš fizinių parduotuvių rezultatas, tačiau yra ir tokių, kurias atsidarė naujas verslo nišas pastebėję verslūs šalies gyventojai.
„Tik prasidėjus karantinui iš karto sulaukėme verslo užklausų dėl verslo skaitmenizavimo. Vienos įmonės jau turėjo el. parduotuves, kurios iki karantino buvo tik kaip pagalbinis prekybos kanalas, todėl teko jį sustiprinti. Kiti verslai neturėjo visai jokios patirties šioje srityje ir el. parduotuves kūrė naujai. Verslo skaitmenizacija karantino metu labai sparčiai vyko pirmiausiai dėl to, kad įmonėms nebuvo kito pasirinkimo, o į internetinę prekybą įžengę verslininkai surado naujas galimybes tolimesnei verslo plėtrai ir augimui net karantinui pasibaigus“, – sako I. Juozapavičienė.
„Verslios Lietuvos“ pagalbos verslui iniciatyvos „Internete karantino nėra“ Lietuvos el. parduotuvių duomenų bazės duomenimis, didžioji dalis (25 proc.) karantino metu susikūrusių el. parduotuvių prekiauja maisto prekėmis ir gėrimais. Antroje vietoje (10 proc.) – aprangos, avalynės ir aksesuarų kategorija, o trečioje (6 proc.) – technikos ir elektronikos prekės. Iš viso šiuo metu duomenų bazėje yra apie 1200 smulkaus ir vidutinio verslo el. parduotuvių. Vilniuje registruotos el. parduotuvės sudaro kiek daugiau nei 50 proc., Kaune – 18 proc., Klaipėdoje – 6 proc. visų Lietuvoje veikiančių e. parduotuvių. Maždaug ketvirtadalis el. parduotuves įkūrusių įmonių yra iš mažesnių Lietuvos miestų.
Prekybos centro internete „Pigu.lt“ rinkodaros vadovas Ernestas Kačerauskas taip pat pažymi, kad šiemet pirmą kartą internetu pirkusių gyventojų – gerokai daugiau nei įprastai. Daugelis jų, E. Kačerausko manymu, internetu pirks ir toliau.
„Žmonės, kurie pabando el. prekybą, beveik visada yra linkę sugrįžti. Nėra abejonių, kad net ir pasibaigus karantinui didelė dalis šių pirkėjų ir toliau rinksis taupyti savo laiką bei pinigus ir užsisakys prekes internete ar tiesiog mobiliojoje aplikacijoje.
Kitas svarbus dalykas, kuris skatina gyventojus pirkti internete, tai vis besiplečiantis el. parduotuvių asortimentas“, – sako E. Kačerauskas.
E. Kačerausko teigimu, pastaraisiais metais „Pigu.lt“ el. prekybos apimtys kasmet išaugdavo apie 10-15 proc. Šiemet šis augimo tempas gali būti 2-3 kartus didesnis.
„Vien kovo mėnesį, lyginant su vasariu, el. prekybos pajamos išaugo 80 proc. Iš trijų Baltijos šalių Lietuvoje augimas buvo didžiausias – matyt dėl mūsų šalyje galiojusių santykinai griežtesnių karantino sąlygų“, – sako E. Kačerauskas.
