„Nerimas yra jaučiamas po tokių kalbų, bet visą laiką sakome, kad blaivus protas nugalės tam tikrose vietose tuos nuogąstavimus, kurie reiškiami iš abiejų pusių. Kiek tai paveiks verslą, reikia žiūrėti. Geriau, kad to nebūtų, aišku“, – Eltai sakė V. Janulevičius.
Anot jo, sankcijos labiausiai paveiktų logistikos sektorių.
„Logistikos transporto koridoriai, susiję su „Lietuvos geležinkelių“ tranzitu su Azijos šalimis, kuris eina per Baltarusiją, lygiai taip pat susiję su galimybe eksportuoti dalį prekių per Klaipėdos uostą. Šie sektoriai galimai ir yra jautriausi.
Kalbant apie gamybines įmones pačios Baltarusijos viduje, manytume, kad logikos stabdyti tų įmonių veiklą nėra, nes tos įmonės neša papildomą indėlį pirmoje eilėje žmonėms Baltarusijos, kurie uždirba pinigus, bet yra ir mokami mokesčiai valstybei. Šioje vietoje tas stabdymas vidinių įmonių nebūtų labai logiškas pačios Baltarusijos atžvilgiu“, – sakė LPK prezidentas.
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam Aliaksandrui Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, A. Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš sąjunginės Baltarusijos ir Rusijos valstybės.
