Laidoje „Piniginiai reikalai“ didžiųjų Lietuvos verslų atstovai pasakojo, kaip jiems sekėsi įveikti koronaviruso pandemijos sukeltą iššūkį ir kokie tolimesni įmonių planai.
SBA įmonių grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė laidoje pasakojo, kad karantino laikotarpis paveikė skirtingai baldų gamybos bei tekstilės įmones.
„Tarkime baldų sektoriuje, tai dauguma baldų įmonių buvo prastovose karantino laikotarpiu ir fabrikai dirbo tik su trumpais gamybos atnaujinimais. Vienu metu karantino laikotarpiu mūsų užsakymai buvo kritę ir iki 40–60 proc., kas yra tikrai nemažai. Daugumoje mūsų rinkų buvo uždarytos parduotuvės, prekyba vyko tik internetu. Jei žiūrėti bendrai, pirmo pusmečio pardavimai baldų sektoriuje nukrito 17 proc., galima sakyti, kad gegužės gale mes jau sugrįžome į tą įprastinį prieškrizinį lygį ir mūsų fabrikai pradėjo dirbti pilnu tempu.
Kalbant apie tekstilės sektorių, tai čia situacija kitokia. Jei čia įmonės dirbo ir karantino laikotarpiu, tik dalis darbuotojų buvo prastovose, tai visgi šitam sektoriui situacija išlieka įtempta, nes, tarkim, „Utenos trikotažo“ dauguma klientų mažina pardavimų užsakymus. Kai kurie iš jų susidūrė su pakankamai nemažomis mokumo problemomis arba tuos užsakymus atideda į priekį. Tam, kad įmonės veikla išliktų tvari, teko susifokusuoti į veiklos procesų pertvarkymą, į finansinę discipliną ir į kaštų mažinimą. Šiaip bendrai per pirmą pusmetį „Utenos trikotažo“ grupės pardavimai smuko 9 proc. pardavimai smuko“, – nurodė J. Grašienė.
Skaičiuojama, kad pirmąjį metų pusmetį „Utenos trikotažo" grupė patyrė 1,3 mln. Eur nuostolių iki mokesčių.
„Didžiausias smūgis yra patirtas būtent per antrą ketvirtį. Tam visam nuostoliui nemaža dalimi darė įtaką ir mūsų atidėjimai padaryti atsargoms. Tikime, kad kiti ketvirčiai tikrai bus geresni. Galbūt pilnai kompensuoti ir nepavyks, bet tikrai žiūrime pozityviai. Aišku, tas poveikis tekstilės sektoriuje manome, kad bus labiau ilgalaikis ir tą užsakymų kritimą, kurį patyrėme karantino laikotarpiu, nėra taip paprasta kompensuoti per įdirbį su naujais klientais. Intensyviai dirbame, ieškome tų naujų klientų, naujų rinkų. Ieškome klientų, kurie dirba su elektroninės prekybos kanalais. Aišku, ilgalaikėje perspektyvoje manome, kad atsistatyti bus sunkiau nei baldų sektoriui.
Yra dar momentas, kad tuo laikotarpiu iškilo paradoksas: žmonės sėdėdami namuose labiau pastebi savo interjerą, savo baldus ir kyla noras atsinaujinti. Pamatėme, kad pasibaigus karantinui žmonės grįžo į parduotuves ir iš tikrųjų pirkimas buvo suintensyvėjęs. Tuo tarpu karantino laikotarpiu išlaidos būtent pramogoms, laisvalaikiui, drabužiams yra mažinamos, nes tikrai nėra tokio pirmo būtinumo prekės. Tas poveikis būtent tekstilės sektoriui, manome, kad ir bus labiau ilgalaikis“, – pasakojo J. Grašienė.
Atleidimų neplanuoja, toliau vykdo investicijas
J. Grašienė laidoje teigė, kad šiuo metų baldų sektorius grįžęs į prieškrizinį lygį – gamyklos dirba pilnu pajėgumu, prastovose darbuotojų nebėra, užsakymų tiek, kad kartais tenka dirbti ir savaitgaliais.
„Neaišku, ar iki metų galo tokia situacija išsilaikys, bet šiai dienai turime pakankamai pozityvią situaciją. Tekstilės sektoriuje lygiai taip pat įmonės dirba pilnu tempu. Dar nedidelė dalis darbuotojų yra prastovose, bet iš tikrųjų, jei mes taip ir toliau, jei šita situacija klostysis, daugiau atleidimų neplanuojame. Planuojame dirbti su tokiu žmonių skaičiumi, kokį turime dabar“, – pridūrė J. Grašienė.
Buvo skelbta, kad balandį tekstilės gamintoja „Utenos trikotažas“ apie atleidimą įspėjo 84 darbuotojus. Taip pat daliai darbuotojų buvo siūloma pakeisti poziciją darbe.
Šiuo metu, kaip teigia J. Grašienė, nepaisant skausmingo finansiniams rezultatams laikotarpio, toliau planuojamos investicijos, kurios paspartins ir naujų žmonių įdarbinimą.
„Šiais metais, pačiame karantino įkarštyje, balandžio mėnesį, prie Klaipėdos atsidarė SBA technologijų ir inovacijų parkas, kuriame įsikūrė logistikos centras, jame sandėliuojama visų baldo įmonių produkcija ir taip optimizuojame tiekimo grandinių kaštus, ten buvo įdarbinta žmonių. Taip pat rudenį šalia atsidaro baldų ruošinių gamykla, kurioje ir planuojame įdarbinti keliasdešimt žmonių. Tai mūsų įdarbinimai susiję būtent su tomis investicijomis.
Aišku, galvojame ir apie kitus investicinius projektus. Jei buvo kažkiek tos nežinomybės ir panikos pačioje karantino pradžioje, buvo neaišku, kaip viskas toliau čia klostysis, vienu metu galvojome, kad galbūt prireiks sustabdyti, stabdėme nebūtinas išlaidas ir investicijas, bet kai dūmai prasisklaidė grįžome prie ankstesnių planų ir šiai dienai investicijų nestabdome. Planuojame tris metus į priekį. Ir šiemet esame priplanavę. Netgi galvojame apie naujus investicinius projektus, bet apie juos nenorėčiau kalbėti, kol nėra priimti galutiniai sprendimai“, – sako J. Grašienė.
Pasak pašnekovės, darbo rinkoje pasikeitusios situacijos įmonių grupė nepastebi. Kaip ir anksčiau darbdaviai konkuruodavo dėl kompetentingų darbuotojų, taip ir dabar.
„Aišku, gal tą augantį nedarbą mes vis dėlto norėtume išnaudoti ir žiūrime į tai kaip į galimybę, kad tų žmonių atsirado rinkoje papildomai ir galime pritraukti, bet reziumuojant kažkokių pokyčių patys mes labai didelių nejaučiame. Kaip ir anksčiau ieškojome tų žmonių, reikia dėti pastangų, kad surasti tuos tinkamus žmones pritraukti ir išlaikyti taip ir dabar tą patį jaučiame“, – pažymi ji.
Kalbant apie atlyginimus, J. Grašienės teigimu, įprastai algos didinamos vieną ar net kelis kartus per metus, tačiau pavasarį susiklosčiusi karantino situacija įnešė neapibrėžtumo. Pasibaigus karantinui, vėl imamasi atlyginimų didinimo, tikino pašnekovė.
Įmonėse išlaikoma finansinė disciplina
SBA įmonių grupės viceprezidentė pabrėžė, kad kokie bus likę metai verslui priklausys nuo to, kokių suvaržymų Vyriausybė imsis. Anot jos, jei griežtų suvaržymų nebus – tai bus verslams išsigelbėjimas.
„Faktas, kad reikia turėti likvidumo pagalvę ir ruoštis tam. Kaip žinia ne tik mes, bet ir kiti Lietuvos didieji verslai į šitą krizę įžengė labiau pasiruošę nei buvo prieš 10 metų krizėje, turėdami tas didesnes pagalves. Lygiai taip pat ir mes. Šiandien dienai mes tam ruošiamės, žiūrime atsakingai, yra tam tikra finansinė disciplina išlaikoma įmonėse, stebime tą situaciją, bet tas būtinas investicijas, kurias mes darome tam, kad vystytume tvarų verslą ilgalaikėje perspektyvoje, vis tiek planuojame daryti“, – teigė ji.
„Kai įvyko pirmoji banga, mūsų grupei tas mastas buvo pakankamai staigus ir didelis. Turėjome likvidumo problemas spręsti, dėliojome įvairius scenarijus, sėdome prie vieno stalo su mūsų finansiniais partneriais, kurie iš tiesų turėjo pakankamai pozityvų požiūrį mūsų atžvilgiu. Tikrai susitarėme dėl finansinių prievolių atidėjimo tuo laikotarpiu ir kalbėjome su klientais, tiekėjais. Galvoju, kad ir antrosios bangos atveju darytume taip pat ir vis dėlto pavyktų suvaldyti tą situaciją“, – pridūrė pašnekovė.
Įtampos verslui kelia ir įvykiai Baltarusijoje. SBA įmonių grupė ten turi medienos gamyklą „Mebelain“.
„Iš tikrųjų pačioje pradžioje, kai čia atsitiko visi tie įvykiai, buvo sutrikimų dėl interneto ryšio, su tuo susijusio verslo valdymo sistemos neveikė tinkamai, bet vėliau viskas atsistatė ir grįžo į įprastinį lygį. Gamyba vyksta pilnu tempu. Kaip bus toliau, tai aišku, milijono vertas klausimas“, – sakė ji.
