„Šiandien jokių sutrikimų krovinių judėjimo nėra. Būtų tikrai nelogiška ir blogai, jeigu būtų priimami sprendimai, kurie pakenktų pačių baltarusių žmonių gerovei. Nes nukreipimas ar kažkokie tokie politiniai sprendimai pakenktų Baltarusijos gyventojų situacijai“, – BNS sakė Jaroslavas Narkevičius.

Anot jo, šis klausimas buvo aptartas praėjusią savaitę su Klaipėdos jūrų uosto, „Lietuvos geležinkelių“ atstovais.

Susisiekimo ministras teigia nematantis galimybių Baltarusijai taip paprastai nukreipti krovinius kita kryptimi.

„Mes nagrinėjome situaciją, ji yra aiški, kad kitų alternatyvų šiandien nėra, kad galima būtų naudotis arba iš Latvijos, arba iš Peterburgo uostų. Čia situacija yra tokia“, – sakė ministras.

Vis dėlto J. Narkevičius pripažino, kad Lietuvai prarasti didelę krovinių tranzito dalį būtų skausminga.

„Krovinių srautai – geležinkeliai – tai yra penktadalis viso srauto, Klaipėdos jūrų uosto – virš 16 (mln. – BNS) tonų perskirstymas yra. Tai, aišku, yra ženkli prekių judėjimo grandis. Bet mes turime vertinti šios dienos situaciją – ji yra nepasikeitusi“, – aiškino ministras.

A. Lukašenka penktadienį pareiškė, kad Baltarusija – kurios kroviniai sudaro apie trečdalį visos Klaipėdos uosto krovos – gali atsisakyti naudotis Lietuvos uostais savo produkcijos eksportui.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, Baltarusijos kroviniai pernai sudarė 30,2 proc. metinės Klaipėdos uosto krovos – jų perkrauta 15,5 mln. tonų.