Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė atkreipia dėmesį, nuo kokio procento nedarbo lygis išaugo – 9,5 proc.
„Pirmiausiai reikia kalbėti apie tai, kad mes turėjome pakankamai aukštą nedarbo lygį jau netgi geraisiais laikotarpiais. Kad COVID-19 laikotarpiu turime papildomus 3 proc., tai nėra rekordinis nedarbas. (…)
Nėra taip, kad didžioji dalis darbo paieškos išmokų gavėjų – bedarbių – atsirado tik dėl to, kad yra darbo paieškos išmoka. Dalis žmonių grįžo iš emigracijos, bet dalis jų irgi yra darbo paieškos išmokos gavėjai, nes ne visi jie turi stažą. (…) Jie neturėjo teisės gauti nedarbo draudimo išmokos, tokiu atveju jie gauna darbo paieškos išmoką“, – Žinių radijuje kalbėjo E. Radišauskienė.
Komentuodama, kiek realiai žmonių neteko darbo per 9 mėnesius, ji sako, jog reikia vertinti „Sodros“ duomenis. Anot E. Radišauskienės, tokių žmonių yra apie 50 tūkst.
„Iš tų daugiau nei 200 tūkst. žmonių yra tik ketvirtadalis, kurie neteko darbo: arba vykdė veiklą ir ją nutraukė, neteko darbo ir atėjo į Užimtumo tarnybą“, – teigia viceministrė.
Be kita ko, pasiūlymo dirbti be pateisinamos priežasties atsisakę bedarbiai gali prarasti bedarbio statusą, skelbė socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Visi įsitikinę, kad į Užimtumo tarnybą visi ateina tik dėl darbo paieškos išmokos, taip tikrai nėra. Dalis žmonių gauna nedarbo draudimo išmoką, nes turi tokią teisę. Kita dalis, kurie negauna, terminuotai – iki gruodžio 31 d., kad tie žmonės „nesukristų“ į paramos sistemą, jiems mokama darbo paieškos išmoka. Ji nėra dalinama šiaip sau, nes tie žmonės turi ieškoti darbo ir, jei jie atsisako tinkamo darbo pasiūlymo, yra išbraukiami iš bedarbių sąrašų ir toliau negauna šios išmokos. (...) Privaloma ieškoti darbo.
Lygiai taip pat yra su studentais, kurių registracija yra žymiai padidėjusi, ir lygiai taip pat yra su žmonėmis, vykdančiais savarankišką veiklą, kurie nebegauna 257 Eur. Dabar jie ateina ir gauna darbo paieškos išmoką. Visiems taikomos tokios sąlygos: pasiūlius darbą, bet jo atsisakius, darbo paieškos išmoka yra nutraukiama“, – aiškina E. Radišauskienė.
Ji pažymi, kad apie 8,5 proc. žmonių jau yra nutrauktas darbo paieškos išmokos mokėjimas, nes jie atsisakė tinkamo darbo pasiūlymo.
„Jeigu jie atėjo tik dėl darbo paieškos išmokos, negalima sakyti, kad valstybė dalija pinigus į kairę ir į dešinę, dėl to, kad jie turi turėti motyvaciją ieškotis darbo“, – sako viceministrė.
Ekonomistas Romas Lazutka laidoje pirmiausia atkreipė dėmesį, kad 13 proc. nedarbo lygis nėra bedarbystė. Anot jo, nedarbą fiksuoja ne Užimtumo tarnyba, o Statistikos departamentas, kuris prieš porą savaičių paskelbė, kad Lietuvoje nedarbo lygis – 8,5 proc., o bedarbių skaičius yra 125 tūkst.
„Bedarbis yra tas, kuris tenkina tris sąlygas: neturi darbo, aktyviai ieško darbo ir jis pasirengęs dirbti, jei darbas bus pasiūlytas arba jį susiras. Statistikos departamentas vadovaujasi būtent tokia bedarbystės samprata.
Užimtumo tarnyboje žmogus gali būti nelegaliai dirbantis, pasako, kad nedirba, Užimtumo tarnyba patiki ir neturi galimybių patikrinti“, – pavyzdį pateikia ekonomistas.
Laidos vedėjas priminė, kad „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šios išmokos skatina žmones nedirbti, ir siūlo jas keisti premijomis, mokamomis susiradus darbą.
„Pagal Mačiulio pasiūlymą, ir jums, ir man valstybė turėtų mokėti, nes mes dirbam, tai valstybė turėtų skatinti, kad mes ir toliau dirbtume ir turėtų primokėti už tai, kad mes dirbame. Tai taip pat yra gerokai absurdiška.
(...) Jeigu siūloma, kad žmogus, kai neturi pajamų, jeigu jis įsidarbino ir tada jam pradeda mokėti, tada mes galim paprašyti darbdavio, kad atleistų iš darbo vienai dienai, paskui įdarbina atgal, tada man pradeda mokėti (valstybė – Delfi). Nereikia tokio absurdo siūlyti ir jo nagrinėti“, – sako R. Lazutka.
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas pažymi, kad UT skaičiai – prognozuoti ir nestebina.
„Artėja ruduo, o vasara būdavo tas sezonas, kada būdavo pasiūloma daug sezoninių darbų, dėl to bedarbystė būdavo mažesnė. Manau, kad artėjant rudeniui, bedarbystė tik padidės. Nors laisvų darbo vietų yra, bet nerimo ženklų yra pakankamai daug.
Kadangi buvo daug įmonių, vadinkime lavonų, t. y. įmonės, kurios gerai gyveno dėl to, kad buvo pigių paskolų, paskui jiems buvo padaryta COVID-19 lašelinė. Jos gyvavo, bet iš tikrųjų turėjo mirti. Dabar matome bankrotų skaičių, ypač mums aktualiose rinkose – Vokietijoje jis didėja, kitose šalyse taip pat. Tai kelia tam tikrą nerimą, todėl, manau, kad bedarbystė toliau didės“, – prognozuoja S. Besagirskas.
