Ketvirtadienį spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, paklaustas, ar yra planų, kad darbdaviai vėl teiktų prioritetą nuotoliniam darbui, pažymėjo, kad tokių pavyzdžių jau turime: „Ne tik yra (planų – Delfi), bet, kiek žinau, įstaigos tą ir daro: perplanuojami biurai, pritaikomos darbo vietos. Žinome ne vieną ir ne dvi įmones, kurios tą daro ir leidžia darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu.

Tačiau ne kiekvienu atveju pavyks tą padaryti, ypač ten, kur vyksta gamybiniai procesai. Tokiais atvejais yra kitokių strategijų. Rekomendacijas galiu pakartoti: jei yra tokių sąlygų – darbuotojui nuotoliniu būdu dirbti, – nereikia atskirų pavedimų ir nurodymų.“

Kol vienos Lietuvos įmonės laukia oficialių Vyriausybės nurodymų, kitos aktyviai imasi veiksmų ir savo darbuotojus siunčia dirbti į namus arba į bet kurį pasaulio kraštą. Delfi kalbinti įmonių atstovai pasakoja, kad karantino metu taikytos priemonės puikiai veikė, tad ir kitoms pandemijos bangoms, kaip tikina, yra pasiruošę.

Svarsto sugrąžinti visus darbuotojus į biurus

Tarptautinio kontaktų centro „Transcom Lietuva“ vykdomoji direktorė Alina Andriatytė Delfi pasakoja, kad, kilus pasaulinei pandemijai ir šalyje įvedus karantiną, „Transcom“, kaip ir kitos Lietuvos įmonės, turėjo itin operatyviai reaguoti į Vyriausybės paskelbtas rekomendacijas ir pradėti organizuoti darbą iš namų.

Vadovė pripažįsta, kad kontaktų centrui tai buvo nemenkas iššūkis, nes iki tol tokia praktika nebuvo įgyvendinta, – visos „Transcom“ paslaugos teiktos iš biurų Vilniuje ir Kaune. Tačiau, pašnekovės nuomone, įmonė šį iššūkį įveikė sėkmingai. Darbui iš namų vykdyti buvo iškelta daugiau kaip 80 proc. darbo vietų, o likusiems biure sudarytos sąlygos dirbti saugioje aplinkoje.

„Perkeliant darbo procesą iš namų mūsų paslaugų teikimas nenutrūko, nors turime pripažinti, kad kai kuriems funkcionalumams sutvarkyti reikėjo šiek tiek laiko. Tačiau galime pasidžiaugti, kad dabar žinome ir mokame daugiau negu iki karantino. Ši patirtis neabejotinai atnešė daug naudos procesų, procedūrų, technologijų, darbo organizavimo principų prasme“, – sako A. Andriatytė.

Slūgstant pandemijai ir Vyriausybei sušvelninus reikalavimus verslams bei jų teikiamoms paslaugoms, liepą „Transcom“ darbuotojai pradėjo palaipsniui grįžti dirbti į biurus. Šiandien didžioji dalis įmonės teikiamų paslaugų vėl yra teikiama įprastai, bet dalis – 37 proc. – darbuotojų vis dar dirba nuotoliniu būdu.

„Svarstome visų darbuotojų grįžimą į biurus. Stebime situaciją šalyje ir sekame naujas Vyriausybės rekomendacijas, dėl kurių, panašu, greitu metu visiško paslaugų teikimo iš biurų atnaujinti negalėsime. Kol galios ekstremali situacija, atstumo laikymosi ir kitos rekomendacijos, turėsime iš dalies paslaugas teikti nuotoliniu būdu, nes kitaip fiziškai užtikrinti mūsų darbuotojų saugumą būtų sudėtinga“, – komentuoja „Transcom“ vadovė.

Anot jos, galimai antrajai viruso bangai įmonė ruošiasi jau dabar: peržiūrimi technikos poreikiai, atnaujinamos vidinės procedūros, pildomos asmeninių apsaugos ir dezinfekavimo priemonių atsargos.

Kontaktų centras
Foto: Bendrovės archyvas

Valstybinė įmonė atrado naujas galimybes uosto darbuotojams

Valstybinės įmonės prireikus taip pat ruošiasi išleisti darbuotojus dirbti į namus. Kai kurios jau šiuo metu vieną dieną per savaitę leidžia darbuotis ne biure. Pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje suteikta galimybė penktadieniais darbus atlikti nuotoliniu būdu.
Šiuo metu nuotolinio darbo galimybe penktadieniais pasinaudojo maždaug pusė visų Uosto direkcijos darbuotojų, kuriems leidžiama vieną dieną per savaitę dirbti tokiu būdu.

Žinoma, nuotoliniu būdu dirbti gali ne kiekvienas įmonės darbuotojas. Operatyvinį darbą privalantys užtikrinti Uosto kapitono tarnybos, Laivyno skyriaus darbuotojai, dispečeriai, Laivų eismo tarnybos operatoriai, locmanai bei darbuotojai, atsakingi už uosto saugumą, aplinkosaugą, dirba įprastu ritmu kaip ir per karantiną.

Šiuo metu uosto direkcijoje dirba apie 250 žmonių, nuotoliniu būdu per karantiną dirbo 120.

Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, nuotolinio darbo galimybę Uosto direkcijos darbuotojai sėkmingai išbandė ir prieš kelis mėnesius, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas. Uosto direkcijos darbai vyko įprastai, mat daugumą įmonės valdymo procesų ir iki šiol buvo galima atlikti skaitmeninėje erdvėje.

„Nuo birželio 1 dienos iki karantino pabaigos į įprastines darbo vietas pamažu grįžo kone visi Uosto direkcijos darbuotojai, išskyrus tuos, kurie priklausė rizikos grupei, – jie galėjo dirbti nuotoliniu būdu.

Siekiant išvengti artimesnio tarpusavio kontakto, buvo sudarytos sąlygos nuolatinėje darbo vietoje dirbti 2 darbo dienas per savaitę, likusias dienas buvo galima dirbti per nuotolį. Darbuotojai, suderinę su savo tiesioginiu vadovu, galėjo darbus pasiskirstyti taip, kad kabinetuose žmonių skaičius būtų mažesnis, pavyzdžiui, vienoje patalpoje vietoje 4 žmonių saugiu atstumu dirbo 2“, – pasakoja A. Latakas.

Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

Kaip pažymi pašnekovas, šiuo metu darbai grįžo į įprastas vėžes. Tiesa, šis metas tapo puikiu postūmiu įgyvendinti unikalias inovacijas. Būtent karantino metu Klaipėda tapo vienu iš nedaugelio jūrų uostų Europoje, kuriame locmanai gali vykdyti operacijas ir nuotoliniu būdu.

Į Klaipėdos uostą kasmet atplaukia apie 7 tūkst. laivų – daugumą jų, dar prieš kertant uosto vartus, pasitinka locmanai. Šis Uosto direkcijos darbuotojas iš katerio perlipa į laivą ir jame prijungęs savo įrangą padeda laivo kapitonui saugiai įplukdyti laivą į uostą. Nuo šiol tą daryti galima ir nuotoliniu būdu.

„Apie tokią galimybę buvo svarstyta jau seniau, tačiau pasaulyje įsivyravusios karantino nuotaikos šį procesą pagreitino. Gana operatyviai buvo rastas saugus ir efektyvus būdas, kaip laivas galėtų būti vedamas, švartuojamas prie krantinės į jį neįlipus.

Pavyzdžiui, prieš savaitę gavome signalą, kad į uostą atplaukiančiame laive yra negaluojantis žmogus, kuriam įtariamas COVID-19. Dėl saugumo locmanas į laivą nelipo, o jį įvedė ir prišvartavo nuotoliniu būdu. Tokį metodą bus galima taikyti ir esant nepalankioms oro sąlygoms, tarkim, kai dėl didelio bangavimo locmanas iš katerio jūroje patekti į laivą negali“, – apie naujas galimybes pasakoja Uosto direkcijos vadovas.

Anot A. Latako, rudenį darbas Uosto direkcijoje priklausys nuo to, kokių nurodymų ir rekomendacijų pateiks Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija: „Jeigu bus toks nurodymas, žinoma, organizuosime darbus, kiek tai įmanoma, nuotoliniu būdu. Žmonių saugumas ir sveikata yra prioritetas.“

Dauguma darbuotojų grįžo į biurus, paskelbus karantiną, dirbs iš namų

IT įmonių grupės „Tesonet“, kurioje dirba apie tūkstantį darbuotojų, komunikacijos vadovė Agnė Laskauskaitė Delfi pasakoja, kad karantino metu visi įmonės darbuotojai dirbo iš namų, tačiau „Tesonet“ biurų neuždarė ir suteikė galimybę čia dirbti tiems, kuriems namuose sąlygos dirbti buvo nepalankios ir trukdė veiklą atlikti efektyviai.

Anot jos, šiuo metu didžioji dalis darbuotojų sugrįžo dirbti į biurus, mat gyvas bendravimas ir ryšys įmonės kultūroje esą itin svarbus. Taip įmonė planuoja dirbti ir toliau, kol šalyje nebus paskelbtas karantinas. Tokiu atveju visi „Tesonet“ darbuotojai vėl persikeltų dirbti į namus.

„Kol kas planuojame ir toliau dirbti biuruose. Esame susidėlioję tvarką ir veiksmus, kurių imsimės vienu ar kitu atveju. Esame dinamiški ir galime greitai reaguoti bei priimti sprendimus visos įmonės mastu. Individualius atvejus ir dabar deriname atskirai, atsižvelgiame ir žiūrime lanksčiai. Paskelbus karantiną, visi vėl dirbtume iš namų, esame tam pasiruošę. Šį kartą pats procesas būtų aiškesnis, paprastesnis“, – apie tai, kaip „Tesonet“ planuoja darbus rudenį, pasakoja įmonės atstovė.

Tesonet
Foto: DELFI / Modesta Meškė

Savo darbuotojams leis dirbti iš bet kurio pasaulio krašto

Kita Lietuvos ir Vokietijos kapitalo IT įmonė „NFQ Technologies“, turinti pustrečio šimto darbuotojų Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, planuoja imtis kitokių priemonių ir leis darbuotojams dirbti iš bet kurios vietos. Dar birželį įmonė visiems savo darbuotojams paskelbė apie galimybę neribojamai dirbti iš namų ir po karantino. Nuo rugsėjo planuoja suteikti dar daugiau laisvės ir rinktis galimybę dirbti iš bet kurio pasaulio krašto. Įmonės teigimu, NFQ – pirmoji ir vienintelė Lietuvos IT įmonė, turinti tokią laisvą ir visiems galiojančią nuotolinio darbo politiką.

„Birželį NFQ paskelbėme visada galiosiančią, neribojamą darbo iš namų politiką. O dabar įsivedėme ir nuolatinę, laisvą darbo iš bet kurios užsienio valstybės politiką. Paprastai tariant, tai reiškia, kad visi NFQ darbuotojai savo pasirinkimu ir sprendimu galės rinktis iki pusės metų per metus dirbti ne iš biuro ar Lietuvos, o bet kurio pasaulio krašto“, – sako NFQ vadovas Paulius Insoda.

Tiesa, jis pripažįsta, kad praktikoje įgyvendinti tokią galimybę savo darbuotojams nebuvo lengva. Anot jo, siekiant įsidiegti tokią liberalią politiką lauks nemažai iššūkių ne tik organizacijos viduje, bet ir išorėje. Esminiai iš jų – teisiniai, politiniai, techniniai darbo saugos, duomenų saugumo, infrastruktūros, ryšio saugumo bei komandiškumo ir darbo našumo klausimai.

Kaip Delfi pasakojo P. Insoda, šiuo metu iš namų dirba 70 proc. visų Kauno biuro darbuotojų, 50 proc. – Vilniaus, 20 proc. – Šiaulių. Įmonės darbuotojai patys sprendžia, iš kur jiems dirbti geriausia.

„Dėl pandemijos keliamų rizikų mūsų darbuotojai masiškai naudotis galimybe dirbti iš bet kurios užsienio valstybės nepradės. Tačiau jau svarstome kelis konkrečius darbo iš užsienio atvejus, taip pat jaučiame bendrą darbuotojų susidomėjimą šia galimybe.

Kaip vienas mūsų bendradarbis pasakė: „Keliauti dabar neplanuoju, bet ta naujiena, kad turiu tokią galimybę, labai motyvuoja ir džiugina.“ Kolegos svarsto ir galvoja, kokios vietos darbui atlikti būtų tinkamos, saugios ir patogios“, – pasakoja IT įmonės vadovas.

Paklaustas, ar įmonė taip nerizikuoja kuriam laikui prarasti darbuotojų, šiems susirgus, NFQ vadovas pažymi, kad visur pavojai išlieka tokie patys – ar darbuotojas susirgs būdamas Lietuvoje, ar kur nors kitur. Anot jo, jeigu išvykstama dirbti į šalį, kurioje viruso paplitimas daug mažesnis ir epidemijos situacija valdoma geriau nei Lietuvoje, rizika susirgti matematiškai sumažėja, ir taip yra net saugiau, nei likti namie.

NFQ Kauno biuras
Foto: Bendrovės nuotr.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu galimybe dirbti iš bet kurios šalies pasinaudojo dar nedaug darbuotojų, pagerėjus situacijai pasaulyje vadovas prognozuoja, kad tokių pavyzdžių bus daugiau. Be to, kaip sako, patys darbuotojai sąmoningai vertina darbo užsienyje galimybes – stebi pandemijos paplitimo žemėlapį, planuoja ir vertina galimas savo pasirinkimo pasekmes.

Pasakodamas, kodėl šią galimybę siekia įgyvendinti būtent dabar, kai nėra saugu keliauti ir yra tiek neapibrėžtumo, P. Insoda tikina, kad ši idėja gimė dar iki karantino, mat tokį norą išreiškė patys darbuotojai.

„Nematėme priežasčių atidėlioti šios politikos įsigaliojimo datos, kaip tik tokiu sprendimu suteikiame realią galimybę savo darbuotojams turėti daugiau pasirinkimų, kaip saugotis ir kur praleisti pandemijos laikotarpį. Pavyzdžiui, kai iš Lietuvos išvyksti ten, kur sergamumas mažesnis nei mūsų šalyje, tikimybė susirgti mažėja, saugumas auga. Analogiškai – jei Lietuvoje kontaktuoji su dideliu kiekiu žmonių, dėl kurių sveikatos būklės nesi garantuotas, rizikuoji užsikrėsti koronavirusu ir mūsų valstybės teritorijoje.

Be to, stebint virusologų skelbiamas įžvalgas, akivaizdu, kad palaukti vadinamųjų ramesnių laikų gali tekti ir penkerius, ir dešimt metų. Nenorime užsirakinti baimėje, pandemija nesustabdo pasaulio. Pandemija – tai situacija, su kuria reikia išmokti gyventi ir vis tiek judėti savo tikslų link“, – apibendrina IT įmonės vadovas.

„NFQ Technologies“ Šiauliuose
Foto: Bendrovės archyvas

Nuo rugsėjo visus darbuotojus ragins dirbti iš namų

Paklaustas, kaip bus organizuojamas įmonės darbas rudenį, pašnekovas pažymi, kad nuo rugsėjo NFQ visus įmonės darbuotojus ragins dirbti iš namų: „Nelaukiame oficialių Vyriausybės sprendimų skelbti visuotinį karantiną ar kitas priemones ir, keičiantis pandemijos situacijai, sureaguosime iniciatyviau ir greičiau, atsižvelgdami į konkretaus biuro vietą. Skirtinguose biuruose gali būti aktyvuotos skirtingos taisyklės, priklausomai nuo konkretaus miesto situacijos.“

Anot P. Insodos, įmonė paruošė scenarijus, kaip elgsis atskirai vertindama COVID-19 situaciją Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.

„Iš anksto numatėme taktikas, kuriomis vadovaudamiesi kontroliuojame dirbančiųjų iš mūsų biurų kiekius: kada raginame daugiau darbuotojų dirbti iš namų, kada apskritai visų darbuotojų prašysime dirbti nuotoliniu būdu, kokiais atvejais darbuotojams draudžiama atvykti dirbti iš biuro.

Tad nuo rugsėjo 1-osios visus mūsų darbuotojus raginsime dirbti iš namų, atšaukėme visus suplanuotus įmonės vidaus renginius, visus susitikimus rengsime nuotoliniu būdu, o iki rugsėjo 1-osios – nuotoliniu būdu arba laikydamiesi saugaus atstumo tarp žmonių“, – komentavo įmonės vadovas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad įmonėms šiuo metu aktualesni yra ne nuotolinio darbo organizavimo, o įtariamų ir potencialiai sergančių darbuotojų atvejų valdymo klausimai. Pavyzdžiui, ką daryti, jei darbuotojui skauda gerklę arba tiesiog kyla įtarimų dėl jo būklės ar juntamų simptomų.

„NFQ savo darbuotojams aiškiai komunikuoja ir ragina likti dirbti iš namų, pajautus bet kokius prastesnės savijautos simptomus ar turint abejonių, kad jų socialinėje aplinkoje sutikti asmenys potencialiai gali būti užsikrėtę. Svarbu nepalikti jokių dalykų kaip savaime suprantamų, nes visi žinome, kad „savaime suprantama“ yra paradoksas, kuris dažniausiai turi tiek versijų, kiek yra žmonių. Geriau ir saugiau nubrėžti veiksmų kelius, kuriais darbuotojai vadovautųsi skirtingų scenarijų situacijose“, – sako P. Insoda.

NFQ darbuotojai
Foto: Bendrovės nuotr.

Neturi tikslo visų darbuotojų sugrąžinti į biurą

Anot bendrovės „Telia“ žmogiškųjų išteklių vadovo Ramūno Bagdono, centrinėje įmonės būstinėje Vilniuje, kur dirba apie tūkstantis žmonių, vasaros pradžioje atšaukus karantiną palaipsniui į biurą sugrįžo apie 85 proc. darbuotojų. Per pastarąsias savaites kasdien centriniame biure darbavosi apie 50–60 proc. darbuotojų, likusi dalis žmonių atostogavo arba dirbo iš namų.

„Bet kokiu atveju bendrovės „Telia“ darbuotojams visoje Lietuvoje yra sudarytos sąlygos dirbti nuotoliniu būdu, derinant darbą iš namų ir biuro, priklausomai nuo šeiminės situacijos, užduočių, sveikatos būklės ar bendros emocinės savijautos.

Labai atidžiai stebime dabartinę situaciją ir turime parengę visas priemones, jei padėtis Lietuvoje pablogėtų. Kaip ir pirmojo karantino metu, visi darbuotojai pasiruošę bet kada dirbti iš namų“, – komentuoja R. Bagdonas.

Paklaustas, kada visi darbuotojai sugrįš dirbti į biurą, pašnekovas pabrėžia, kad įmonė tokio tikslo net neturi: „Jau 5-erius metus įmonėje veikia nuotolinio darbo programa, kuria net iki pandemijos kasdien naudojosi apie dešimtadalis įmonės darbuotojų. Aišku, dabar nuotoliniu būdu dirbančių žmonių dalis yra dar labiau išaugusi, tačiau mums visada buvo svarbiau pasiekti tikslai ir atlikti darbai, o ne vieta, kur žmonės dirba.“

Kaip pasakoja bendrovės „Telia“ atstovas, biuruose, be privalomų higienos reikalavimų, įdiegtos papildomos saugumo priemonės – specialios durų rankenos, saugiu atstumu išdėstytos darbo vietos, asmeninės klaviatūros, ausinės, profilaktiška patalpų dezinfekcija ir t. t.

Pusė – apie tūkstantis – „Telios“ darbuotojų kasdien aptarnauja klientus salonuose, diegia interneto ir TV paslaugas namuose ir įmonėse, todėl tokiam darbui atlikti, kaip pasakoja, keliami ypatingos saugos reikalavimai: darbuotojai dėvi kaukes, skydelius, antbačius ir pirštines, visose vietose yra dezinfekavimo priemonių, o bet koks apsilankymas žmonių namuose ar biuruose vyksta pagal giežtą protokolą – įsitikinus, kad patalpose nėra sergančių žmonių.

Foto: DELFI / Modesta Meškė

Iki metų pabaigos leis darbuotojams toliau dirbti nuotoliniu būdu

Atsižvelgdama į pasikeitusius darbuotojų poreikius ir vertindama išaugusį koronaviruso atvejų skaičių didžiausia Europoje internetinės naudotų mados prekių prekybos platforma „Vinted“ rugpjūtį skelbė iki metų pabaigos leisianti darbuotojams patiems pasirinkti, ar likti dirbti nuotoliniu būdu, ar sugrįžti į biurą. Šiuo metu „Vinted“ dirba daugiau nei 460 darbuotojų.

„Vinted“ neseniai atliko vidinę darbuotojų apklausą, kurios rezultatai parodė, jog 33 proc. žmonių norėtų tęsti darbą nuotoliniu būdu. Didžioji dalis apklaustųjų savo sprendimą motyvavo tuo, kad dirbti namuose jiems patinka ir jie jaučiasi produktyvesni, pusė apklaustųjų išeidami iš namų vis dar jaučiasi nesaugiai.

Didelė dalis žmonių grįžti dirbti į biurą vengia ir dėl to, kad saugumo sumetimais biure ribojami susibūrimai, laikomasi saugaus atstumo, tad darbas namuose – paprastesnė išeitis. Tyrimas taip pat parodė, kad žmonės grįžti į biurą būtų pasiruošę, jei virusas regione nustotų plisti, – tokią nuomonę išsakė beveik trečdalis apklaustųjų. Didžioji dalis darbuotojų ryžtųsi į biurą grįžti rudenį arba pasiliktų namuose dirbti dar ilgiau.

Kaip pranešime sako „Vinted“ talentų pritraukimo komandos vadovė Eglė Radeckienė, švelnėjant karantino sąlygoms, daliai komandos pagal poreikį buvo leista grįžti į biurą: „Pasibaigus karantinui suteikėme galimybę pirmiausia grįžti tik 10 proc. kolegų, kuriems to labiausiai reikėjo, pavyzdžiui, jei gyvena mažame bute, prastas internetas ar kitos priežastys. Vėliau leidome grįžti 25 proc. Vilniaus biuro komandos, kad galėtume pagal reikalavimus išlaikyti saugų atstumą.

Ir toliau didžiausią dėmesį skiriame kolegų saugumui užtikrinti, o biure skatiname dirbti tik tuos, kurie kitaip negali. Pastebime, kad mūsų žmonių sąmoningumas tikrai aukštas, nes net neįvedus jokių papildomų procentinių apribojimų, tiesiog paskatinus vėl dirbti nuotoliniu būdu, kolegų skaičius biure natūraliai sumažėjo iki mažiau nei 10 proc.“

Vinted biuras