„Palyginti su liepa, gyventojai truputį geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių ir didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau“, – nurodo departamentas.
Skaičiuojama, kad rugpjūtį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino šiek tiek geriau nei liepą: 17 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 21 proc. – kad pablogėjo (liepą – atitinkamai 16 ir 23 proc.).
Vertinant namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėnesių, kaip ir praėjusį mėnesį kas penktas gyventojas (20 proc.) tikėjosi, kad jo namų ūkio finansinė padėtis gerės, 12 proc., manė, kad ji blogės.
Nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas beveik nepasikeitė: 20 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės, 36 proc., – kad blogės (liepą – atitinkamai 21 ir 35 proc.).
Rugpjūtį 23 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams, kaip baldai ar buitinė technika, ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėnesių, 18 proc. – mažiau (liepą – atitinkamai 22 ir 20 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugpjūtį skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis sudarė -1, kaime -4. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 proc. punktais, o kaime – nepasikeitė.
Rugpjūtį, palyginti su liepa, miesto gyventojai truputį blogiau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas: manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis padidėjo nuo 35 iki 37 proc.
Palyginti su praėjusiu mėnesiu, daugiau miesto gyventojų ketino padidinti išlaidas didesniems pirkiniams: ketinančiųjų daugiau išleisti didesniems pirkiniams dalis padidėjo nuo 20 iki 24 proc.
Rugpjūtį, palyginti su liepa, kaimo gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėnesių, šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, bet didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.
Per metus (rugpjūtį, palyginti su 2019 metų rugpjūčiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 9 proc. punktais. Tai lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas. Palyginti su 2019 metų rugpjūčiu, gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 15 proc. punktų (nuo 35 iki 20 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis padidėjo 23 proc. punktais (nuo 13 iki 36 proc.).
Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo per praėjusius 12 mėnesių, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis sumažėjo nuo 26 iki 17 proc., besitikinčių, kad ji gerės per ateinančius 12 mėnesių, – nuo 24 iki 20 proc.
Vertindami numatomas išlaidas tokiems pirkiniams, kaip baldai ar buitinė technika, 23 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. šiems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 18 proc. – mažiau (prieš metus atitinkamai 28 ir 15 proc.).
Rugpjūtį, vertindami šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių, 19 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo (liepą – 17 proc.), 43 proc., kaip ir praėjusį mėnesį, teigė, kad ji pablogėjo.
