Buvęs Rusijos prezidentas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas, o dabar – Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas, perspėjo dėl „labai rimtų pasekmių Rusijos ekonomikai“, jei ES priimtų tokį mokestį.
Pasak jo, ypač nukentėtų Rusijos energetikos ir chemijos pramonės įmonės, eksportuojančios daug naftos ir anglies produktų.
D. Medvedevo teigimu, Rusijos Mokslų akademija suskaičiavo, kad šalis netektų milijardų eurų pajamų dėl ES ketinimų sustiprinti savo „Žaliojo kurso“ konkurencinį pranašumą aplinką teršiančio importo iš trečiųjų šalių apmokestinimu.
Tokį mokestį, padėsiantį įgyvendinti ES kovos su klimato kaita tikslus, ketinama įvesti 2023 m.
D. Medvedevas tokį mokestį pavadino „latentiniu protekcionizmu“, kuris sutrukdys rusiškai produkcijai patekti į ES rinką.
Rusija yra viena didžiausių pasaulyje gamtinių žaliavų ir energetinių išteklių eksportuotoja, ypač – į Europą. Eurostato duomenimis, Rusija yra trečia didžiausia ES importo partnerė.
Maskvai jau dabar sutrukdė JAV sankcijos, skirtos dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuriuo siekiama padvigubinti rusiškų dujų eksportą į Vokietiją.
Projekte dalyvaujanti Vokietijos energetikos bendrovė „Uniper“ anksčiau rugpjūtį perspėjo, kad visam projektui yra kilusi grėsmė žlugti dėl sankcijų.
