Visi šie faktai tarpusavyje susiję. Siekiant efektyviau ir pagal europinius reikalavimus tvarkyti atliekas, reikia pinigų. Jų, pakuotės mokesčio pavidalu, reikalaujama iš gamintojų, importuotojų bei prekybininkų. Šie suinteresuoti nemokėti už jiems nereikalingą dėžutę, prie kurios vartotojas jau įprato, todėl agituoja atsisakyti savanoriškai.

Suformuotas įprotis

Lietuvos gyventojai prieš keliolika metų net neįsivaizdavo, kad dantų pastos ar kremo tūbelė bus dedama į dėželę, kuri išmetama vos sugrįžus namo. Į celofaną nebuvo pakuojama net pjaustyta duona, o savitarnos parduotuvėje įsigytų kojinių kasininkės nedėdavo į maišelius. Ką ir sakyti apie pramonines prekes. Dabar jas dažniausiai maloniai sudeda į firminius maišelius. Tik kodėl taip nesielgiama didžiuosiuose prekybos centruose?

“Todėl, kad jei maišelio kaina kasoje “įmušama”, jis tampa gaminiu, o ne pakuote, už kurią prekybininkai turėtų mokėti mokesčius”, - sako Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė Ksenija Skrinskienė. Ji paaiškina, kad terminas - pirminė pakuotė - reiškia viską, ką reikia nuimti prieš pradedant naudoti įsigytą daiktą, ir visi vienkartiniai indai.

Antrinė pakuotė - tai, pavyzdžiui, dėžė, kurioje sudėtos įpakuotos prekės ir, tarkim, buteliukas, kuriame buvo kvepalai.

“Artėjant atsiskaitomojo laikotarpio pabaigai, imu nerimauti dėl to, kad smulkieji prekeiviai ir gamintojai, laiku neišsiaiškinę už ką ir kaip reikia mokėti pakuotės mokesčius, vėl jausis nuskriausti dėl jiems paskirtų baudų. Žmonės neišsiaiškina, kad pakuotės mokestį reikia ne tik sumokėti, bet ir pateikti mums deklaracijas, o paskui patys nukenčia”, - sako Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius.

Šiuo metu Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų inspektoriai atlieka įmonių, nedeklaravusių mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2004 ir 2003 metus, patikrinimus. Atsakingiems asmenims už pakuočių ir jų atliekų apskaitos tvarkymo ir ataskaitų teikimo tvarkos pažeidimus 2005 metais skirta 59 baudos už 9451,3 Lt ir įmonėms skirta ekonominių baudų už 52759,74 Lt.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos bei Statistikos departamento prie Vyriausybės duomenimis, skolininkėmis dar bus apie 2000 įmonių.

Mokėtojų daug

“Tobulinant atliekų tvarkymą ir įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus, nuo 2003 m. atsirado naujas mokestis už pakuotės ir apmokestinamųjų gaminių atliekas. Jį moka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pakuoja gaminius į apmokestinamąją pakuotę (stiklinę, plastmasinę, kombinuotą, metalinę, popierinę ir kartoninę ar kitą pirminę pakuotę). Pakuotės mokestį turi mokėti ir tie, kurie gamina padangas, akumuliatorius, gyvsidabrio lempas, galvaninius elementus, vidaus degimo variklių degalų, tepalų ir oro filtrus, automobilių hidraulinius amortizatorius. Mokestis privalomas ir tiems, kurie importuoja minėtus gaminius bei pakuotę net ir tuo atveju, kai importuoja ir panaudoja produkciją savo reikmėms”, - sako valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė Ksenija Skrinskienė.

Kitaip tariant, mokestį privalu mokėti visiems, pradedant stambiomis įmonėmis, o baigiant nedidelio kioskelio savininku. Nebent jis prekiautų tik Lietuvoje pagamintomis ir supakuotomis prekėmis, kurių pakuotės mokestį jau sumokėjo gamintojas.

Pagal naujus aplinkos ministro įsakymo “Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” reikalavimus, pakuočių apskaita įmonėje turi būti vykdoma ne rečiau kaip vieną kartą per metų ketvirtį. Informaciją dėl mokesčio apskaičiavimo, sumokėjimo, deklaracijos pildymo bei mokesčio lengvatų galima rasti Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje.

Painiavos bus mažiau

Kitais metais pakuotės mokesčio mokėtojams susigaudyti bus paprasčiau, nes nuo 2006 m. sausio 1 d. apmokestinama visa pakuotė. Tačiau šiemet mokesčius reikia susimokėti už praėjusius metus paisant nustatytos tvarkos.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė Valdonė Liaugaudienė sako, kad Kauno mieste registruotos 53 įmonės, kurios surenka, veža, saugo, perdirba ar kitais būdais tvarko atliekas. Per metus AB “Palemono keramika” sutvarkė 2351 t pavojingų atliekų, UAB “Žalvaris” - 5104 t švino akumuliatorių, UAB “Bangos energetika” - 139,9 t baterijų ir akumuliatorių elektrolito. Nepavojingas atliekas tvarkė UAB “Kauno švara”. 2004 m. į Lapių sąvartą buvo atvežta 127895 t komunalinių atliekų, AB “Kauno keliai” sutvarkė 23073 t statybinių atliekų, AB “Kauno stiklas” perdirbo 10730 t stiklo.

Įmonės atiduoda pakuotes į atliekas naudojančias ir eksportuojančias įmones, kurios turėdamos tam teisę išduoda pažymas apie perdirbtą (panaudotą) pakuotės kiekį. Įvykdžius pakuotės tvarkymo užduotį, nemokamas mokestis už atitinkamos rūšies pakuotę. Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis mokamas į valstybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti.