„Iš tiesų pagrindinė bazė teisės aktų yra, ja reikia naudotis, bet reikia daugiau aiškumo ir patikslinimų, nes Darbo kodekse daugiau apibendrinančiai parašyta viskas. Mes patys pas save organizacijoje jau esame pasidarę – kas naudojasi nuotoliniu darbu, tai turi pasitvirtinti nuotolinio darbo tvarkas. Ten detaliai visi momentai yra išsprendžiami.

Negali išleisti žmogaus dirbti nuotolinį darbą be jokio dokumento. Turėtų būti įsakymas vadovo, patvirtinta įstaigoje nuotolinio darbo tvarka ir ten visos smulkmenos: kokiomis darbo priemonėmis turi būti aprūpintas žmogus, kokiomis sąlygomis ir grafiku dirba, kaip atsiskaito, kaip gauna užduotis, kas, jei įvyksta vienas ar kitas atvejis. Darbų saugos įstatyme aiškiai pasakyta – jei kas atsitinka per darbo valandas, tai jau įvykis darbe“, – Eltai sakė I. Ruginienė.

Anot jos, pastaruoju metu nusiskundimų iš darbuotojų dėl nuotolinio darbo tvarkos nėra gaunama.
„Paskutiniu metu teko atsakinėti į užklausas dėl atleidimų, kad vėl spaudžia darbuotojus išeiti savo noru, bet apie nuotolinį darbą kol kas niekur nėra. Nors karantino pike buvo nusiskundimų dėl to, kad yra galimybė išeiti (dirbti nuotoliniu būdu – ELTA), bet neišleidžia. Arba dalį kolektyvo išleidžia, o kitiems neleidžia dirbti. Bet tai buvo tik momentinis reikalas“, – teigė LPSK pirmininkė.

I. Ruginienė įsitikinusi, kad nuotolinis darbas, kuris praeityje buvo utopija, vis labiau taps normalia praktika.

„Manau, kad neturėsime kitos išeities, kaip gyventi kitaip, nes iki karantino visiems tai atrodė kaip kažkoks kosmosas, nes niekas net neįsivaizdavo, kad galima dirbti nuotoliniu būdu. Dabar tenka kalbėti su įvairiais kolektyvais, vadovais, – jau visiškai pasikeitusi nuomonė. Patys žmonės jau pradeda dirbti kitu režimu. Gąsdinimai apie antrą karantino bangą dabar tik intensyvėja. Mes prognozuojame, kad ateityje net jei nebus pandemijos ir karantino, darbas nuotoliniu būdu tik populiarės“, – svarstė I. Ruginienė.

Foto: Shutterstock

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas sako, kad šiuolaikiniame versle nėra didelio skirtumo, ar darbuotojas dirbs iš namų, ar biuro.

„Tame pačiame sektoriuje vienos profesijos gali lengvai būti pakeičiamos buvimu biure į nuotolį, kitose – ne. Nelabai įsivaizduoju, kad gamybos įmonėse galima būtų masiškai visus išleisti. Ta takoskyra labai paprasta. Jei galima žmogų išleisti ir jis dirba kompiuteriu, su programomis, informacija, tai čia nėra labai skausminga.

Kai kuriose įmonėse žmonės apskritai mažai bendrauja. Nebe tie laikai, kaip kažkada, kai vaikšto, kažką daro, parūko. Verslas dabar dirba tokiu režimu, kad koks skirtumas, ar darbuotojas sėdės biure, ar namuose. Su šiuolaikinėmis informacinių technologijų priemonėmis netgi sukontroliuoti darbuotoją nėra taip sudėtinga“, – Eltai kalbėjo D. Arlauskas.

Jo nuomone, karantinas ženkliai paspartino perėjimą prie nuotolinio darbo.

„Būtų daug ilgesnis procesas. Galvoju, kad tam labai prieštarautų profesinės sąjungos, bandytų išnaudoti situaciją sau palankia linkme. O čia viskas atsistoja į savo vietas. Tokiose situacijose daug kas išsigrynina, viskas supaprastėja. Manau, kad dar ilgai eitume į nuolatinį darbą su darbuotojų teisių gynimu. Dabar kai kurie sako, kad nuotolinį darbą reikia prilyginti darbo vietai, kad jei žmogui kažkas atsitiks, įkiš pirštus į rozetę, tai darbdavys kaltas. Dabar viskas supaprastėję ir stoję į savo vietas“, – sakė D. Arlauskas, pridurdamas, kad siekis pritraukti geresnių darbuotojų leis užtikrinti ir geras darbuotojų sąlygas net jiems dirbant iš namų.

„Darbdaviai visada galvoja, kaip gerinti darbo kokybę, nes jeigu eisi šiuo keliu, visada galėsi pritraukti žymiai geresnius žmogiškuosius resursus. Čia net nereikės profesinių sąjungų aktyvesnio dalyvavimo. Būtent suvokimas, kad žmogiškieji resursai yra lemiamas verslo sėkmės faktorius, ves prie to, kad darbdaviai sieks užtikrinti kuo geriausias sąlygas nuotolinio darbo atveju“, – svarstė darbdavių atstovas.