„Manau, kad visuose didžiuosiuose ir ne tik didžiuosiuose miestuose užimtumai buvo ne didesni nei 20–25 procentai. Dar turint omenyje kainas, kurios yra 30–40 proc. mažesnės, situacija yra labai liūdna. Mes įsitikinę, kad be valstybės subsidijų verslo viešbučiai neišgyvens iki kito sezono“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.

„Tuoj prasidės šildymo sezonas ir, kol nebus atidarytos sienos, nebus nusistovėję skrydžiai, kad galėtų žmonės keliauti, nematome galimybės užpildyti verslo viešbučių vietiniais resursais“, – pridūrė ji.

E. Šiškauskienės teigimu, aukštesnės kategorijos viešbučiams sumažinus kainas, žmonės mieliau juos renkasi, tuo metu 3 ir mažiau žvaigždučių turinčiuose viešbučiuose situacija prastesnė.

Ji pridūrė, kad su Vyriausybe kalbamasi dėl atskiro pagalbos plano apgyvendinimo sektoriui.

„Mes siūlėme (skirti sumą, lygią – ELTA) 25 proc. nuo sumokėtų mokesčių pernai. Tai sudarytų apie 10,5 mln. eurų visam sektoriui, klasifikuotoms apgyvendinimo įstaigoms ir svečių namams, didesniems ir mažesniems. Tai padėtų verslui išgyventi, susimokėti komunalinius mokesčius“, – sakė asociacijos prezidentė.

Anot jos, kurortų viešbučiuose situacija yra geresnė, tačiau gaunamos pajamos žymiai mažesnės nei praėjusiais metais.

„Kažkiek užsidirbs, bet pajamų prasme nėra ką lyginti, nes lietuviai pataupo lėšas, jie neperka tiek paslaugų, tiek masažų, tiek nevalgo viešbučių restoranuose“, – sakė E. Šiškauskienė.

Pasak jos, kurortų viešbučiai su nerimu laukia rudens, kai vietiniai ir Baltijos šalių turistai grįš į namus.

E. Šiškauskienė taip pat nurodė, kad viešbučiai svarsto apie priemones, kurias galėtų įgyvendinti, ruošiantis kitam sezonui. Tam taip pat prireiktų valstybės pagalbos.

„Verslas per tą laiką galėtų transformuotis, prisitaikyti prie esamos situacijos, gal vadinamąjį sel check-in pasidaryti, kai pats žmogus į viešbutį įsiregistruoja, kad būtų naudojama kuo mažiau kontaktų su atvykusiu žmogumi“, – sakė ji.

Pasak jos, taip pat svarstoma apie žaliosios energetikos priemones, taupymo kaštų peržiūrą, skaitmeninio raštingumo mokymus darbuotojams.

„Čia tikrai reikėtų pagalbos iš Vyriausybės, nes ir iš DNR ekonomikos plano, manau, turėtų būti skirta lėšų ir apgyvendinimo sektoriui“, – sakė ji.

Tuo metu restoranuose užimtumas yra geras, tačiau apyvartos 20–40 proc. mažesnės nei prieš metus.

„Restoranų sektoriuje veikia Vyriausybės pagalba, ypač dėl nuomos, atidėtų mokesčių, prastovų kompensacijų. Tai padėjo restoranams išgyventi ir atsistoti ant kojų. Apyvartos nėra tokios geros, kaip buvo pernai, bet užimtumo prasme negalima skųstis“, – sakė E. Šiškauskienė.

Ji teigė, kad restoranai pasiruošę laikytis visų apsaugos priemonių, užtikrinti atstumų laikymąsi, pertvarų įrengimą.

ELTA primena, kad, kovo 16 dieną Lietuvoje paskelbus karantiną, neveikė viešbučiai, restoranai, dauguma parduotuvių (išskyrus maisto ir vaistines). Vėliau, švelninant karantino apribojimus, jiems leista vykdyti veiklą laikantis saugumo priemonių.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)