Anot I. Balnanosienės, pastarosiomis dienos itin aktyviai registruojasi asmenys, kurie dirbo savarankiškai.

„Per dvi pastarąsias dienas užsiregistravo net 5000 žmonių, kurie anksčiau dirbo savarankiškai pagal individualią veiklą arba verslo liudijimą. Tai todėl, kad rugpjūčio 16 dieną baigiasi jiems mokamos išmokos ir šiuo metu jie gali gauti 200 eurų išmoką. Tai nėra blogai, nes mes pagaliau galime gauti informaciją apie žmones, kurie apskritai nebuvo aktyvūs. Pavyzdžiui, labai daug registruojasi romų tautybės žmonių, ko anksčiau niekada nebūdavo“, – laidoje „Delfi diena“ pasakoja Užimtumo tarnybos direktorė.

„Dar pastebime, kad net 33 tūkst. žmonių anksčiau nėra dirbę, bent jau Lietuvoje. Gali būti, kad jie dirbo šešėlyje arba yra grįžę iš užsienio. Registruotis juos iš dalies gal paskatina išmoka, kita vertus, tie žmonės nėra tikri, ar galės grįžti į šalis, kuriose dirbo, nes labai daug turizmo sektoriaus atstovų, žmonės dirbę viešbučiuose, aviacijos pramonėje“, – pasakoja ji.

Tačiau, atkreipia dėmesį I. Balnanosienė, svarbu nepamiršti, kad išmokos rudenį baigsis: „Mes jau dabar nuolat tą akcentuojame dirbdami su klientais – priimti darbo pasiūlymą dabar yra tai, kas jums garantuoja ateitį. Nes jei ateis antra banga, to pasiūlymo gali ir nebūti.“

Registruotis paskatino parama

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad nors nedarbas didėja, skaičiai – džiuginantys.

„Manau, kad galima pasidžiaugti. Mes prognozavome didesnę bedarbystę – apie 17 proc. Valdžios skirtos priemonės šiek tiek sušvelnino“, – mano Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas.

Kristina Pocytė, Danukas Arlauskas, Inga Balnanosienė

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad nors bedarbių registruojama daugiau, tai nebūtinai reiškia, kad anksčiau jie buvo kažkur įsidarbinę.

„Tiesiog jie niekur nedirbo. Ir 200 eurų paskata darbo paieškai, akivaizdu, aktyvavo jų išėjimą į viešumą“, – teigia D. Arlauskas.

Dalis žmonių, jo teigimu, darbo ir neieško, nes gaunamų pinigų jiems užtenka.

„Ką daryti su šita grupe? Manau, čia yra dešimtys tūkstančių žmonių. Jeigu mes nemokėsime pinigų, yra pavojus, kad jie kriminalizuosis, gali pradėti vogti, žinome tokius dalykus. Mes nerandame atsakymo, ką daryti geriausia, bet darome kaip modernios valstybės“, – laidoje „Delfi diena“ kalba Darbdavių konfederacijos prezidentas.

„Aš turiu kelis receptus: reikia plėsti socialinio verslo bazę. Tie žmonės, kurių kvalifikacija žema, galėtų sėkmingai dirbti socialiniame versle, bet nėra įstatyminės bazės. Jau 4 metus mes apie tai kalbam, bet nieko neišeina. Mes daugiau tikėjomės iš pameistrystės, bet ji labai vangiai sukasi – darbdaviams neapsimoka. Kol nepermąstysime, ką daryti su šita grupe, reikės arba ir toliau juos kažkaip remti, arba jie gali dar daugiau degraduoti. Iššūkis – didžiulis“, – pabrėžia jis.