„Šie produktai yra pigūs, nekokybiški ir skirti girtaujantiems asmenims“, – rašoma 2019 metų rugsėjį priimto Alkoholio kontrolės įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius dr. Renaldas Čiužas sakė, kad nuoširdžiai tikisi, jog ūkio subjektai jau yra susipažinę su priimtais įstatymo pakeitimais, yra tinkamai pasirengę juos įgyvendinti ir pažeidimų išvengti pavyks.
Pokyčiams pritarė ir Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka.
„Bendrai vertinant bei atsižvelgiant į naujausius duomenis apie alkoholio vartojimą manome, kad tokie pokyčiai siekiant neimituoti, o iš tikrųjų spręsti alkoholizmo problemas yra reikalingi“, – sakė jis.
Šios Seimo kadencijos metu buvo priimtas ne vienas prekybą alkoholiu apribojantis įstatymų pakeitimas.
Pavyzdžiui, nuo 2018 metų darbo dienomis ir šeštadieniais svaigiuosius gėrimus galima įsigyti nuo 10 iki 20 val., o sekmadieniais nuo 10 iki 15 val. Be to, jaunesni nei 20 metų asmenys nebegali įsigyti alkoholinių gėrimų. Taip pat Seimas ne kartą yra didinęs alkoholiniams gėrimams taikomus akcizus.
Nebeliks ir silpnesnio alkoholio didelėje taroje
Nuo lapkričio 1 dienos Lietuvoje bus draudžiama parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 6 proc., išpilstytus į didesnę negu 0,2 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.
Taip pat atsiras draudimas, pagal kurį ne didesnės nei 6 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos gėrimai negalės būti parduodami išpilstyti į didesnę nei 1 litro tarą.
Galiausiai, bus draudžiama pardavinėti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 22 proc., gamyklų supilstytus į stiklines, taures ir kitą gėrimams tiesiogiai vartoti skirtą tarą.
Šiuos draudimus inicijavęs Seimo narys Paulius Saudargas nurodė į 2017 metais Vilniaus universiteto paviešintą tyrimą, kuriame atskleista, kad girtaujantys asmenys dažniausiai renkasi pigų stiprų „bambalinį“ alų arba „vaisiuką“ – spirituotą vaisių vyną.
„Taip pat būtent alkoholikams yra skirti ir stiprieji gėrimai, išpilstyti į jogurto indelio-puodelio tipo pakuotę nuplėšiamu dangteliu“, – rašoma jo aiškinamajame rašte.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dar pastebėjo, kad prieš kelis metus Lietuvoje apribojus alaus, ypatingai stipriojo, tarą, stipriojo alaus alkoholio koncentracija sumažėjo nuo 9 iki 7,5 proc., išnyko 2 litrų talpos, kurios tuo metu buvo labai populiarios.
„Tai patvirtina, kad tokie apribojimai yra veiksmingi. Šiuo įstatymo projektu toliau siekiama tikslingai riboti produktų, kurie skirti išimtinai girtaujantiems asmenims, prekybą – būtent siekiama uždrausti gėrimų, kurių alkoholio koncentracija didesnė nei 6 proc., prekybą plastikinėje taroje (išskyrus mažas oro uostams skirtas talpas).
Taip pat siekiama uždrausti į jogurto indelio-puodelio tipo pakuotę nuplėšiamu dangteliu išpilstytus „vieno gurkšnio“ gėrimus, kurie iš esmės yra skirti išgerti ryte siekiant sumažinti abstinencijos efektą, tačiau veda prie kasdienio alkoholizmo“, – nurodė P. Saudargas.
Organizuoja susitikimus
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovas R. Čiužas pasakojo, kad kaip ir prieš kiekvienus įsigaliojančius įstatymų pakeitimus, kurie yra priskirti departamento kompetencijai, yra parengiamos ir išplatinamos atmintinės.
„Komunikacijai su ūkio subjektais naudojamos ne tik įvairios internetinės svetainės, žiniasklaidos priemonės, tačiau ir inovatyvūs būdai, pasitelkiant socialinius tinklus bei departamento sukurtą ir plačiai naudojamą daugiafunkcinį konsultavimo modelį medis.ntakd.lt.
Taip pat departamentas planuoja organizuoti susitikimus su ūkio subjektais, kurių metu bus aptarti nauji prekybos apribojimai. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo pakeitimai priimti praeitais metais ir įsigalioja nuo lapkričio 1 dienos, manome, kad ūkio subjektai, vykdantys prekybą alkoholiniais gėrimais, turėjo pakankamai laiko pasiruošti šiems įstatymo pakeitimams“, – sakė jis.
Savo ruožtu M. Zakarka teigė, kad jo atstovaujamos asociacijos nariai praktiškai nesiruošia nuo lapkričio 1 dienos įsigaliosiantiems pokyčiams.
„Mūsų asociacijos nariams tai niekada nebuvo svarbi produktų grupė į kurios gamybą ar prekybą būtų orientuojamasi“, – paaiškino jis.
M. Zakarka dar sakė, kad Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijai priklausančios įmonės pasisako tik už atsakingą bei saikingą alkoholinių gėrimų vartojimą.
