„Western Union Processing Lithuania“ vadovas Šarūnas Šuipis interviu BNS sako, kad „Western Union“ ypač palankiai vertina Lietuvą, o paslaugų centrai šalyje turi didelį plėtros potencialą. Tačiau siekiant jį realizuoti būtinos permainos švietimo sistemoje – tam galėtų pasitarnauti naujos technologijos.

„Vakarų pasaulis ir toliau gręšis į Centrinę Europą, steigs paslaugų centrus, nes čia kainos ir kokybės santykis iš tikrųjų yra itin aukštas ir Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių“, – tvirtino Š. Šuipis.

– Europos regiono operacijų centras (EUROC) mini įkūrimo dešimtmetį. Kokios ryškiausios transformacijos įvyko per šį laikotarpį ir kas tai lėmė?

– Po dešimties metų matome, kad mūsų centras tapo didžiausiu „Western Union“ centru visame pasaulyje, tapo iš tikrųjų itin reikšmingu „Western Union“ versle (...) Toks pat centras yra Kosta Rikoje, šiek tiek mažesni yra Filipinuose ir Meksikoje.

Lietuvoje nuo praėjusių metų vidurio pastebima įdomi tendencija. „Western Union“ žemėlapyje iš esmės yra dvi spalvos – šalys siuntėjos ir šalys gavėjos, tai yra pagal tai, kur ir kiek žmonės siunčia piniginių perlaidų. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo per „Western Union“ Lietuva buvo šalis gavėja, mūsų tautiečiai emigrantai iš Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Amerikos, Vokietijos siųsdavo pinigus į Lietuvą.

Nuo pernai ta tendencija pasikeitė: 52 proc. visų transakcijų yra iš Lietuvos, 48 proc. – į Lietuvą. Tai liudija pasikeitusią migracijos dinamiką ir savotišką ekonominio gyvenimo pagerėjimą, ekonomikos vystymąsi, kuris įvyko šalyje (...) Tai iš tikrųjų labai įdomus lūžis, kuris rodo tam tikrą ekonomikos pakilimą.

– Ar manote, kad ši tendencija išliks?

– Manau, kad taip.

– 2017 metų rudenį Vilniuje atidarėte pirmąjį klientų aptarnavimo centrą, tuomet neatmetėte plėtros galimybės. Pernai lapkritį pranešėte apie ketinimą sukurti 300 naujų darbo vietų. Ar yra naujienų?

– Iki pandemijos mums pavyko sukurti 115 naujų darbo vietų – netgi tokių, kokių iki šiol neturėjome: produktų kūrimo, operacijų palaikymo ir kitų padalinių. Tai yra visiškai naujos kompetencijos, naujas darbo pobūdis, kuris mus ypatingai motyvuoja ir skatina eiti į priekį.

Pandemija kažkiek įtakos turėjo, bet dabar situacija, sakyčiau, yra valdoma ir mes toliau tęsime plėtrą. Manau, kad „Western Union“ ateityje plėsis, per pastaruosius 10 metų finansiniai paslaugų centro Lietuvoje rezultatai rodo augimą, mūsų pajamos 2019 metais augo maždaug 4 proc. Manau, kad nepaisant pandemijos, panašų arba šiek tiek mažesnį augimą išlaikysime ir šiemet. Dirbsime pelningai.

Planuojame per artimiausius dvejus metus užbaigti plėtros projektą. Vėlgi, mes nuolatos keliame savo darbo našumą, produktyvumas yra esminis KPI's (angl. key performance indicator, svarbiausias veiklos rodiklis) visoje veikloje. Noriu pasidžiaugti robotų kūrimo skyriumi. Robotai pas mus iš esmės atlieka tą darbą, kuris ne visada patinka mūsų darbuotojams, bet robotai kartais net greičiau atlieka tam tikrus procesus.

– Finansų paslaugų sektorius sparčiai progresuoja, nuolat randasi naujų sprendimų. Kokią vietą čia matote „Western Union“ Lietuvoje? Ar ketinate siūlyti naujų paslaugų, o gal kai ko atsisakyti?

– Paprastai kalbant, mes galime sujungti elektroninius pinigus su grynaisiais pinigais, ir čia turbūt yra „Western Union“ pranašumas visame pasaulyje prieš fintech kompanijas, kurios iš esmės suteikia klientams galimybę siųsti ir gauti pinigus vien tik elektroniniais kanalais.

– Ar pavyksta rasti specialistų?

– Nesusiduriame su darbo jėgos trūkumu, bet vėlgi, mūsų esminės strateginės sritys, kur mes gana aktyviai veikiame tiek per „Western Union“ paramos fondą, tiek bendraudami su universitetais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, yra dvi: viena, tai švietimo situacija ir turbūt reforma, kurios niekaip šalis nesiryžta atlikti ir, antra, tai turbūt migracijos procesai, kurie kartais lyginant Lietuvą su kitomis šalimis neprideda mums konkurencingumo.

Jeigu gauti darbo ir gyvenimo leidimą Lenkijoje užtrunka savaitę, tai Lietuvoje tam tikrais atvejais gali užtrukti ir iki kelių mėnesių, o tai darbuotojui iš Ukrainos – ne Europos Sąjungos šalies – diktuoja rinktis Lenkiją, o ne Lietuvą.

– Kaip vertinate verslo aplinką šalyje – kur Lietuvai dar reikia pasitempti, o kas yra gerai ar net labai gerai? Kas lėmė „Western Union“ sprendimą ateiti į Lietuvą?

– Sprendimą iš esmės lėmė taip vadinamų talentų potencialas – žmonių, kurie galėtų aptarnauti „Western Union“ klientus visame pasaulyje, kurie kalbėtų bent dviem trim užsienio kalbomis, turėtų kompiuterio įgūdžių ir panašiai. Ir tas pasirinkimas buvo teisingas. Po 10 metų „Western Union“ korporacija žavisi Lietuva. (...)

Kas galėtų būti dar geriau? Tai, kaip ir minėjau, švietimo klausimai, kad švietimo sistema užtikrintų verslo poreikį ateityje. Pasaulis keičiasi, skaitmenizuojasi, mes nebedirbame šiandien taip, kaip dirbome prieš 10-20 metų.

Manau, švietimo sistema taip pat galėtų pasinaudoti pandemija, surinkti pačius gabiausius 10-30 matematikos mokytojų, kas trečias abiturientas, deja, neišlaikė matematikos egzamino, ir padaryti pamokas nuotoliniu būdu, kurias vestų tie patys geriausi mokytojai. Reiškia, visi Lietuvos moksleiviai įgytų galimybę mokytis iš tų pačių geriausių mokytojų. Ar tai yra įmanoma? Manau, kad taip, pasinaudojus šiuolaikinėmis technologijomis.

– O ar jaučiate konkurenciją, alsavimą į nugarą iš Latvijos, Estijos? Ar gali būti, kad staiga tos šalys taps patrauklesnės ir verslas bus perkeltas į ten?

– Tokio alsavimo nejaučiame, bet išlikti konkurencingiems, išlaikyti tą itin aukštą kokybės santykį, tai yra mūsų verslo prioritetas ir tai lemia mūsų verslo sėkmę. Tikrai stebime, aš pats dalyvauju įvairiuose forumuose Centrinės Europos paslaugų centrų industrijų rinkoje. Latvija ir Estija turbūt vis dar atsilieka. Lenkija, Vengrija, Čekija, kitos šalys – ten paslaugų centrai egzistuoja jau bene 20-30 metų, ten turbūt yra tos šalys, iš kurių mes kažko naujo galime išmokti. Bet tuo pačiu paskutinę tendenciją pastebiu, kad ir jie mokosi iš mūsų.

Tai šitoje vietoje aš tikrai nemanau, kad Lietuva praranda kažkokį konkurencinį pranašumą. Atvirkščiai, kainos ir kokybės santykis yra itin aukštas ir pandemija vėlgi tai parodė: Lietuvoje praktiškai visi paslaugų centrai ir didžiausios korporacijos vos ne per naktį ar per kelias savaites sugebėjo pereiti prie darbo režimo iš namų. Tą padarė labai sėkmingai, nuotoliniu būdu ir toliau teikia kokybiškas paslaugas. Ko negali pasakyti, pavyzdžiui, apie Indijos, Filipinų ir kitų Azijos šalių kompanijas, kiek teko skaityti spaudoje.

Manau, tendencija ateityje išliks tokia, kad Vakarų pasaulis ir toliau gręšis į Centrinę Europą, steigs paslaugų centrus, nes kainos ir kokybės santykis iš tikrųjų yra itin aukštas ir Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių.

– Birželį paviešintas incidentas apie prie bendrovės patalpų padėtą savadarbį sprogmenį. Ar bendrovė tapo atsitiktiniu taikiniu, ar „Western Union“ yra savotiškas globalios visuomenės, globalios darbo jėgos simbolis ir tai galbūt lėmė išpuolį?

– Įvykis įvyko pernai spalį. Apie jį tik buvo pranešta birželio mėnesį, kadangi, kaip vėliau paaiškėjo tyrimo metu, įvykis buvo gana rimtas. Tą šeštadienio-sekmadienio naktį, kuomet mūsų apsaugos darbuotojai pastebėjo padėtą sprogmenį, mūsų pagrindinė užduotis buvo apsaugoti darbuotojus, kurių tuo metu labai mažai – iki dešimties – buvo ofise. Aš džiaugiuosi, kad mūsų policija, „Aras“ ir kitos specialiosios tarnybos atliko darbą itin profesionaliai, mūsų darbuotojai ir klientai buvo apsaugoti. Situacija buvo labai greitai nukenksminta ir, ačiū Dievui, nebuvo tragiškų pasekmių.

Manau, kad ta ataka nebuvo tiesiogiai nukreipta prieš „Western Union“, turbūt motyvai buvo kažkokie kiti, teismas juos išgrynins, bet tai tikrai nebuvo nukreipta konkrečiai prieš „Western Union“ kompaniją Lietuvoje. Ar tai buvo rimtas įvykis? Be jokios abejonės ir, ačiū Dievui, kad visi išliko saugūs. Ar rizika tokiam atvejui yra ateityje? Tikiuosi, kad ji minimali, bet tai jau ne mano kompetencija atsakyti į tokį klausimą.

– Ar ėmėtės papildomų saugumo priemonių?

– Ėmėmės tam tikrų papildomų saugumo priemonių, bet nenoriu pasakyti, kad mes ir tada neturėjome atitinkamų saugumo priemonių. Tiesiog dabar visame biurų miestelyje, kuriame įsikūrę ne tiktai mes, yra dar daugiau stebėjimo kamerų, nebeliko taip vadinamų „blind spots“, taškų, kurių galbūt anksčiau mes nematėme. Darbuotojų saugumui skiriamas didžiulis dėmesys ir mums čia turbūt yra vienas iš esminių dalykų mūsų veikloje.

– „Western Union“ įsikūrimas Lietuvoje žymėjo pasaulinių verslo paslaugų centrų (global business services, GBS) pradžią šalyje. Ar šis segmentas Lietuvoje per dešimtmetį pasikeitė, ir ar pasaulyje šios paslaugos yra ilgalaikis pasirinkimas? Minėjote robotiką, mašinų mokymąsi, dirbtinį intelektą – išsakoma minčių, kad verslo paslaugų centrų modelis gali nustoti būti populiarus.

– Tai yra tiesioginis indėlis prie BVP, nekalbant apie papildomas paslaugas, kuomet įsikuria toks didelis investuotojas, kaip kad valymo kompanijos, biurų nuomotojai ir panašiai.

Investuok Lietuvoje“ mano, kad ta industrija augs, aš su jais visiškai sutinku, kadangi paslaugų centrų modelis iš esmės yra visų didžiųjų ir netgi vidutinių korporacijų ateitis. (...) Manau, kad tas sektorius ir toliau bus vienas didžiausių pasaulyje ir Centrinė Europa, Lietuva, kur mes esame, mes toje industrijoje būsime vieni reikšmingiausių žaidėjų.

- Ačiū už pokalbį.