„Lietuvos ekonominėje struktūroje pandemijos labiausiai pažeistos ekonomikos veiklos sudaro palyginti mažesnę dalį nei, sakykime, pietų šalyse, kaip Italija, Ispanija, Graikija, Portugalija, Prancūzija, kur turizmas ir atitinkamai visas turizmo sektorius turi daug didesnį svorį“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Visgi esame periferinė, nedidelė valstybė, ir pandemijos kontekste tai išėjo mums į naudą. Tai yra kaip ir mūsų privalumas, nes nesame taip tankiai turistų lankoma šalis, kaip sakykime, Europos Sąjungos pietūs“, – pridūrė ekonomistė.
Jos teigimu, negalima sumenkinti ir valdžios pastangų kovojant su pandemija, nors buvo ir nesklandumų.
„Buvo trūkumų jau padedant karantinuotai ekonomikos daliai, verslams išlaikyti sklandžius mokėjimus, kovoti su likvidumo krize. Bet iš makroekonominių rodiklių matome, kad patys verslai Lietuvoje yra pakankamai lankstūs, geri metai iki šiol padėjo sukaupti tikrai solidžią finansinę pagalvę ir atitinkamai tai leido pakankamai gerai, lanksčiai išgyventi pirmąjį smūgį“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak ekonomistės, verslo lankstumas lėmė ir palyginti neblogus eksporto rodiklius.
„Kadangi eksporto kritimas yra gerokai mažesnis, negu buvo tikėtasi iš pradžių, matome, kad pasiteisino ir mūsų sugebėjimai prisitaikyti, išnaudoti tam tikrus konkurencingumo elementus kainos prasme, realizuojant prekes ir paslaugas išorės rinkose“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Tuo metu importo kritimas rodo sumažėjusią vidaus paklausą, tačiau, jos teigimu, namų ūkių vartojimas greitai atsitiesė jau vasarą.
Penktadienį Eurostatas paskelbė, kad Lietuvos bendrasis vidaus rodiklis antrą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 3,7 proc., kai ES vidurkis siekė 14,1 proc.
Tuo metu eksportas Lietuvoje pirmą pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, per metus sumažėjo 8 proc., importas – 14 proc.
