Susisiekimo ministerija: LP turi daug galimybių, kaip padėti regionų gyventojams

Liepos gale su LP vadovais susitikęs Jaroslavas Narkevičius teigė, kad, nors ir praretėjęs, bet išlikęs Lietuvos pašto tinklas galėtų būti naudingas regionų žmonėms, teikiant daugiau finansinių paslaugų, pavyzdžiui, skolinti ir gryninti pinigus, teikti draudimo paslaugas, skelbė BNS.

Kaip Delfi komentavo Susisiekimo ministerija, LP turi daug galimybių, kaip padėti regionuose gyvenantiems Lietuvos gyventojams – tiek padedant jiems gauti kitų bankų paslaugas, tiek teikiant papildomas finansines paslaugas.

Susisiekimo ministerija pažymėjo, kad LP valdo vieną didžiausių tinklų regionuose, be to, įgyvendintas mobilaus laiškininko projektas. Tai, anot ministerijos, yra esminės prielaidos, kurios leistų būtent LP užtikrinti papildomų paslaugų teikimą gyventojams.

Susisiekimo ministras taip pat anksčiau buvo užsiminęs, kad šiuo metu dėliojami du scenarijai – ilgojo ir trumpojo laikotarpio: „Trumpalaikiu laikotarpiu, pagal tą licenciją, kurią turi Lietuvos paštas (elektroninių pinigų įstaigos licencija – BNS), tai galima būtų plėsti esamas paslaugas – ir kreditavimo, ir išgryninimo, ir banko paslaugų teikėjo, ir tam tikras draudimo paslaugas.“

Jaroslavas Narkevičius
Foto: DELFI / Martynas Bauža

Narkevičius: analizuojamos galimybės priartėti prie specializuoto banko formavimo

Pasak ministro, koks galėtų būti LP vaidmuo ilguoju laikotarpiu, bus svarstoma rugsėjį baigus galimybių studiją: „Planuojame rugsėjo 11 dieną turėti studijos išvadas, nes yra užsakyta profesionali studija, išanalizuoti ekonomines, finansines galimybes dėl galimybės plėsti ir priartėti prie specializuoto banko formavimo.“

Kaip Delfi pažymi Susisiekimo ministerija, kol nėra atlikti šie vertinimai, platesni komentarai šiuo metu būtų per ankstyvi.

Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė atkreipia dėmesį, kad LP nuo 2016 m. turi elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir jau šiuo metu gyventojams teikia svarbiausias finansines paslaugas: įmokų priėmimą ir išmokėjimą, smulkiųjų kreditų, draudimo tarpininkavimą ir kt.

„Gyventojams itin aktuali paslauga yra įmokų mokėjimas, nors su pandemija tikrai nemažai jų pereina prie mokėjimo internetu. Ir greičiausiai toliau siaučiant pandemijai, vis daugiau gyventojų tai darys.

Itin aktualios taip pat yra tos paslaugos, kurioms reikalingas fizinis kontaktas – kur tikrai privalu realiai ateiti į fizinę vietą. Tai yra identifikavimo paslauga, kai reikia atlikti operaciją, pateikti prašymą ir to negalima niekaip atlikti internetu arba, pavyzdžiui, gyventojas jo yra neįsivedęs. Lietuvos paštas šią paslaugą galėtų pradėti teikti dabartinės licencijos rėmuose“, – sako V. Budrienė.

Vaida Budrienė

LP atlieka rinkos tyrimą ir laukia kaštų naudos analizės

Kaip jau minėta anksčiau, šiuo metu LP atlieka rinkos tyrimą ir ruošia galimybių studiją, kokių dar finansinių paslaugų Lietuvos regionų gyventojai norėtų.

Taip pat, anot jos, LP laukia itin svarbios kaštų naudos analizės įvertinimo, kad sprendimas būtų finansiškai tvarus.

Paklausta, koks būtų LP vaidmuo – ar jis veiktų kaip bankas, ar tik kaip tarpininkas, pašnekovė pažymi, kad spekuliuoti nenorėtų: „Būtent valstybės prerogatyva yra priimti esminius sprendimus, kam ir kokias paslaugas turėtų teikti valstybės inicijuojamas plėtros bankas ir koks vaidmuo galėtų tekti Lietuvos paštui.“

„Svarbu pabrėžti, kad nusprendus teikti mažmeninės bankininkystės paslaugas, greičiausiai jau tektų kalbėti apie atskiro juridinio vieneto steigimą, kaip ne kartą pasisakė finansų ministras ir Lietuvos bankas“, – pridūrė V. Budrienė.

LBA: tinklo plėtra gali būti aktuali tik trumpuoju laikotarpiu

LBA komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė pakomentavo asociacijos poziciją: „Kuo daugiau skaidrių bei atsakingų finansų ir kredito paslaugų teikėjų veiks rinkoje, tuo geriau visiems. Mūsų vertinimu, esamas bazinių finansinių paslaugų tinklas šiuo metu padengia visą Lietuvą, tad, norint konkrečiau įvertinti galimą aptariamų planų poveikį, būtina atlikti rinkos tyrimą ir kaštų bei naudos analizę.

Kita vertus, Lietuvoje rinkos dalyviai, reguliatoriai ir politinė valdžia sutaria, kad plėtojant finansų infrastruktūrą prioritetas teikiamas negryniesiems pinigams ir modernioms mokėjimų bei paslaugų sistemoms, todėl fizinių aptarnavimo vietų skaičius ar tokio tinklo plėtra gali būti aktuali tik trumpuoju laikotarpiu.“

Pašto skyrius Šeškinėje

LBA vertinimu, bazinių bankų paslaugų tinklas šiuo metu padengia visą Lietuvą. Finansines paslaugas teikia 302 bankų ir kredito unijų padaliniai, 903 bankomatai, 2238 „Perlo“ terminalai, išsigryninti pinigų taip pat galima kai kurių prekybos centrų kasose ir kioskuose. Iš viso tokias paslaugas galima gauti beveik 5000 taškų visoje šalies teritorijoje.

Pernai lapkritį Delfi rašė, kad per aštuonerius metus bankų skyrių Lietuvoje sumažėjo perpus: nuo 900 2011-aisiais iki 2019 m. pirmąjį pusmetį 450.

„Finansinių paslaugų teikėjų veiklai įtakos turi demografinė padėtis, mažėjantis gyventojų skaičius regionuose ir technologijų plėtra. Dėl visų šių veiksnių pastarąjį dešimtmetį finansinių paslaugų teikėjų skyrių tinklas mažėjo, o klientų aptarnavimas aktyviai kėlėsi į elektroninę erdvę. Visuotinė paslaugų skaitmenizavimo tendencija tapo dar labiau aktuali dėl COVID-19 situacijos. Matome, jog šiomis aplinkybėmis visuomenėje ypač auga skaitmeninių įgūdžių ugdymo svarba“, – komentuoja LBA atstovė.

V. Kiguolienė pažymi, kad kiekvienas finansų paslaugų rinkos dalyvis turi savo strategiją, kurios skiriasi tarpusavyje. Anot jos, rinkoje yra ir finansų paslaugų įmonių, kurios sėkmingai bendradarbiauja su klientais, neturėdamos nė vieno fizinio padalinio, ir tokių, kurios puoselėja bei stiprina turimą jų tinklą, drauge diegdamos modernius skaitmeninius sprendimus.

Mažėja ne tik banko, bet ir pašto skyrių

Kaip žinia, regionuose mažėja ne tik banko, bet ir pašto skyrių. Paklausta, ar LP pradėjus teikti papildomas finansines paslaugas, regionų gyventojams tai padės užtikrinti banko paslaugų prieinamumą, V. Budrienė sako, kad tiek pašto paslaugos, tiek finansinės paslaugos gali būti atliekamos be konkretaus pastato.

„Regionuose puikiai veikia mobilaus laiškininko paslauga, tai yra „paštas ant ratų“, kai visos pašto paslaugos yra atliekamos patogiai klientų namuose. Mobilus laiškininkas jau dabar, atvykęs suteikti pašto paslaugos ar užsakyti prenumeratą, priima įmokas. Mūsų tyrimai rodo, kad regiono gyventojai puikiai vertina mobilaus laiškininko paslaugą“, – pabrėžia LP atstovė.

Anot jos, nuo to, kad nėra fizinio pastato, pašto paslauga niekur nedingo. Atvirkščiai, ji kaip tik dar labiau esą yra priartinta prie gyventojų, mat mobilųjį laiškininką klientas regionuose gali išsikviesti į namus ir patogiai atlikti pašto paslaugas savo namuose.

„Jeigu to dėl kokių nors priežasčių nenori daryti, gyventojai gali atvykti į mobilaus laiškininko pastovėjimo vietą tam tikru laiku. Dažniausiai ji būna seniūnijose, vietos bibliotekose“, – pažymi V. Budrienė.

Pašnekovė užsimena, kad pašto tinklas regionuose buvo netvarkytas daugybę metų, todėl daugelis fizinių pašto skyrių neatitiko jokių saugumo, šiuolaikinių darbo sąlygų ir klientų aptarnavimo standartų.

Lietuvos paštas šiuo metu turi daugiau nei 700 paslaugų tiekimo vietų – tai stacionarūs pašto skyriai, „PayPost“ klientų aptarnavimo vietos, mobilieji laiškininkai, mobilaus laiškininko pastovėjimo vietos.

Dėl kokių priežasčių gyventojai kreipiasi į bankų skyrius

LBA užsakymu pernai rudenį atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, klientų dažniausiai naudojamos bankinės paslaugos – elektroninės: apie 80 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad tai internetinė bankininkystė, 36 proc. respondentų akcentavo dažniausiai besinaudojantys banku išmaniajame telefone.

Apie trečdalį apklaustųjų nurodė per pastaruosius 12-a mėnesių į banko skyrių apskritai neužsukę, o maždaug pusei respondentų paslaugų padaliniuose buvo prireikę iki trijų kartų per metus.

Klientai nurodė dažniausiai bankuose lankęsi norėdami pasiimti pagamintą mokėjimo kortelę (35 proc.), atlikti grynųjų pinigų operacijas, pasirinkti arba pasikeisti pagrindinės banko sąskaitos paslaugų krepšelį, pasitarti dėl pensijos kaupimo.

Finansų ministras Vilius Šapoka liepos gale Seime sakė, kad Lietuvoje trūkstant kai kurių bankų paslaugų, jas galėtų teikti Lietuvos paštas. V. Šapoka kartojo, kad ketinamas įkurti valstybinis bankas neturėtų teikti mažmeninės bankininkystės paslaugų, tačiau jas galėtų teikti paštas, rašo BNS.

Lietuvos pašto valdybos pirmininkas Mindaugas Kyguolis pabrėžė, kad norint teikti banko paslaugas, bendrovei reikės specializuoto banko licencijos: „Natūralu, kad tam bus reikalinga nauja licencijavimo procedūra, suderinimas su Europos Centriniu Banku (ECB).“

„Be bankinės licencijos mes negalime priimti indėlių, teikti paskolų, tai yra pakankamai didelis resursų klausimas“, – pridūrė jis.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau neatmetė, kad panaudojant Lietuvos pašto tinklą galėtų būti kuriamas Valstybinis plėtros bankas. Tačiau V. Šapoka tokiai idėjai nepritaria.