Tai, kad vis daugėja nedeklaruoto darbo formų, kai nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidento D. Arlausko nuomone, yra stipriai susiję su nuotoliniu darbu.

„Aišku, yra sistemos, kurios ir tinklo režime leidžia fiksuoti, kada dirba, kada ne, kada pietų pertrauka kažkam. Jeigu kalbėsime apie nuotolinį darbą, šioje vietoje gali būti įvairiai. Įmonės gali nespėti, žmonės galbūt irgi pageidauja, nes mes tokių nusiskundimų iš darbuotojų nelabai turime.

Jei kalbėsime apie fizinį darbą, galiu padaryti prielaidą, kad kai kuriose įmonėse yra labai didelis krūvis, nes vieni verslai užsidarę, kiti – prastovose, o kiti – klesti. Kartais trūksta ir darbuotojų. Ministras sako: „dirbau 18 valandų“. Tai man irgi įdomu, kaip jis tai įformina. Šioje COVID-19 situacijoje gali būti tam tikrų nukrypimų, bet aš nemanau, kad tai yra kažkokie piktybiniai. Turime daugiau nusiskundimų dėl atlyginimų mokėjimo, bet dėl darbo režimo tokių sudėtingų situacijų aš neturiu informacijos“, – Eltai sakė D. Arlauskas.

Jo nuomone, tokių atvejų būtų mažiau, jei valdžia skubiau įgyvendintų reikalingas priemones.

„Trišalėje taryboje sutikome su „Statybininko kortelėmis“, kad tai padėtų sumažinti nelegalų darbą, bet išėjo taip, kad, jei Statybininkų asociacija pasiūlė kortelę, Trišalė taryba pritarė, tai valdžia nusprendė visa tai atiduoti VDI. Kūdikis yra mielas, jei jis yra tavo. Jei jis ne tavo, tai praėjo pusantrų metų, kai nieko negirdime dėl tos „Statybininko kortelės“. Jei tai būtų nevyriausybinis sektorius, jis seniai būtų viską padaręs ir tos kortelės galiotų. Valdžia yra valdžia, jie sugalvojo, kad darys patys, bet patiems neišeina“, – teigė Darbdavių konfederacijos prezidentas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė I. Ruginienė sako, kad tai, jog pasitaiko atvejų, kai yra blogai įforminamas darbas, rodo ir Darbo ginčų komisijos praktika.

„Dažnai tenka dalyvauti (posėdžiuose – ELTA) ir ateina nemažai žmonių, kurie dirba darbą be darbo sutarties ir net nėra pranešta „Sodrai“ apie jų įdarbinimą“, – Eltai sakė I. Ruginienė, pridurdama, kad dažniausia to priežastis galėtų būti mokesčių vengimas.

„Kiek teko susidurti, tai dažniausiai yra statybų ir paslaugų sektoriai, įvairūs restoranai, barai. Žmonės yra priimami savaitei dviem. Žmogus mano, kad jis yra realiai įdarbintas, bet nežino, kad net nėra įdarbintas. Jam tik žada, kad sutartis bus šiek tiek vėliau. Turbūt pagrindinė priežastis būtų mokesčių vengimas, taip pat tai susiję ir su darbo sauga“, – teigė LPSK pirmininkė.

Pasak jos, sunku pasakyti, ar karantinas padažnėjusiems pažeidimams turėjo įtakos, nes, anot jos, nemažai tokių atvejų buvo ir prieš jį.

„Gali būti, kad VDI akyliau stebi įmones ir tų patikrinimų yra daugiau. Nelegalaus darbo atvejų buvo ir iki karantino. Tai galbūt šiek tiek paskatino, bet tikrai ne pagrindinė priežastis“, – sakė ji.

Darbo apskaitos problemas, anot I. Ruginienės, padėtų spręsti tokios priemonės kaip „Statybininko kortelės“ įvedimas ar didesnės baudos už pažeidimus.

„Statybos sektoriuje jau ne vieną kartą kalbėjome apie „Statybininko kortelę“. Tai vienas būdų užkardyti nelegalų darbą, nes tuomet žmogus turėtų savo specialų darbuotojo ID, turėtų užsiregistruoti prieš darbą ir po jo, tai būtų tikrinama. Vienas tokių dalykų, kai negali palikti darbo vietos neužsiregistravęs. Labai panašiai galima daryti ir kitose srityse. Restoranuose su darbuotojų kortelėmis neretai yra gudraujama – vienas darbuotojas turi kelias korteles, kad neatsektų, ar žmogus viršvalandžių nedirba.

Tai užkardyti padėtų patikrinimai ir realios normalios baudos už pažeidimus. Tai, kas yra dabar, kai skiriama 70 eurų ar 200 eurų bauda, tai neatgrasina nuo tokių piktnaudžiavimo atvejų. Jei būtų bauda net iki verslo sustabdymo, kol nebus ištaisyti pažeidimai, tuomet verslininkai iš tikrųjų bijotų imtis tokių priemonių ir tai atgrasytų nuo darbo teisės aktų pažeidimų“, – Eltai teigė I. Ruginienė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti 637 asmenys, dirbę nedeklaruotą darbą, kai per tą patį laikotarpį pernai jų skaičius siekė 478, rodo VDI paskelbti duomenys.

„Eurobarometro“ atliktos visuomenės nuomonės apie nedeklaruotą darbą ES duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų yra nurodę, kad pažįsta asmenų, kurie dirba iš dalies ar visiškai nedeklaruodami nei savo darbo, nei pajamų valdžios institucijoms. 3 proc. teigė patys dirbę nedeklaruotą darbą.