Kasmet Lietuvoje užfiksuojama beveik 20 tūkst. santuokų, beveik pusė jų (47 proc.) registruojama vasarą, o vestuvių mėnesiu pelnytai laikomas rugpjūtis – būtent per jį susituokia penktadalis (20 proc.) visų porų. Nors statistika rodo, kad vidutinis besituokiančiųjų amžius palaipsniui auga ir kurti šeimą nusprendžia beveik 30-mečiai jaunuoliai, specialistai teigia, kad viena tema daugumai porų išlieka stigma – tai išankstinis finansinių įsipareigojimų ir turto valdymo aptarimas. Vis dėlto skirtingų sričių specialistai pastebi, kad nemalonių siurprizų galima išvengti – pasitikrinti, ar būsimasis sutuoktinis nenuslėpė skolų, užtruks tik vieną minutę, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kuriantiems šeimas pataria aptarti ir finansus
Statistikos departamento duomenimis, pirmą kartą besituokiančių vyrų vidutinis amžius perkopė per 30 metų, o moterų – pasiekė 28 metus. Terapinio koučingo specialistės Kamilos Golod teigimu, nepaisant to, kad tuokiasi vis brandesni ir savarankiškesni žmonės, finansų tema dažnai lieka neaptarta. Tačiau specialistė pastebi, kad būtent finansiniai santykiai yra viena dažniausių porų konfliktų priežasčių. „Kiekvienas iš partnerių ateina iš savo šeimos, kurioje matė, kaip buvo tvarkomasi su pinigais. Natūralu, kad turint skirtingą patirtį, gali kilti nesutarimų. Todėl būtina iš anksto aptarti finansinius šeimos bei kiekvieno sutuoktinio asmeninius tikslus“, – pataria K. Golod.
Advokatas primena: po santuokos įgytas turtas ir patirti nuostoliai yra bendri
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris, atsakingas už paslaugas privatiems klientams, Robertas Čiočys primena, kad, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip, iki santuokos įgytas jų turtas ir įsipareigojimai lieka atskiri. „Po santuokos įgytas turtas yra bendras, išskyrus gautas dovanas, palikimą. Sutuoktinių prisiimti įsipareigojimai yra atskiri, išskyrus, kai susiję su šeimos poreikių įgyvendinimu – pavyzdžiui, būsto įsigijimu. Tuomet įsipareigojimai yra bendri, – aiškina R. Čiočys. – Tačiau greta formalių taisyklių egzistuoja ir gyvenimiška realybė. Jeigu vienas iš sutuoktinių turi didelių įsipareigojimų, akivaizdu, kad tai mažins bendrą šeimos biudžetą. Turtinių reikalų aptarimas yra rimtų ir brandžių santykių požymis.“
Patikrinti finansinę istoriją užtrunka minutę, o apsaugo ilgus metus
Vis dar menką porų pasirengimą iki santuokos aptarti, kaip valdys finansus, patvirtina ir Teisingumo ministerijos duomenys. Pavyzdžiui, 2019 m. tik 9 proc. besituokiančiųjų sudarė vedybų sutartį, iš anksto apibrėždami, kokį turtą valdė iki santuokos ir kaip jis bus valdomas ginčų atvejais.
Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas primena dar paprastesnį būdą patikrinti būsimo sutuoktinio finansinį patikimumą. „Įprastai, kai tuokiasi trisdešimtmečiai, jie jau turi savo pajamų ir mokėjimų istoriją. Duomenis apie kiekvieno Lietuvos gyventojo finansinį patikimumą galima per minutę sužinoti, pasinaudojus „Mano Creditinfo“ informacine sistema. „Pakaks, jei prieš sukurdamos šeimą, abi pusės pateiks vienas kitam savo kreditingumo istoriją – tai galima padaryti vienu pelės spragtelėjimu užsisakant savo kredito istoriją“, – pataria A. Kačinskas.
Susidomėjimas finansine sutuoktinio situacija išauga po įžymybių skandalų žiniasklaidoje
Kredito biuro vadovas taip pat pastebi, kad naudojimasis kredito biuro sistema kaskart suaktyvėja po rezonansinių įvykių – ginčų dėl skyrybų metu dalijamo arba po sutuoktinio mirties paveldėto turto. Tačiau oficialios statistikos, kokia dalis būsimų sutuoktinių deklaruoja vienas kitam savo finansinę situaciją, Lietuvoje kol kas nėra. „Pastebime, kad dažniausiai sutuoktinio kreditingumu kita pusė susidomi jau patyrusi nuostolių, ginčijantis dėl finansinių įsipareigojimų naštos“, – sako kredito biuro vadovas.
Vakarų valstybėse jaunuolių pasiryžimas iš anksto aptarti finansinius įsipareigojimus taip pat banguoja. Neseniai Jungtinėje Karalystėje paskelbtas tyrimas rodo, kad nuo 1950 iki 2020 m. porų, sudarančių išankstines vedybines sutartis, skaičius išaugo nuo 2,8 iki 8 vienam tūkstančiui santuokų. Tiesa, didžiausias šuolis – beveik 5 kartus, iki 13,9 kartelės – buvo fiksuotas 1996 m., įvykus garsiosioms princesės Dianos ir princo Čarlzo skyryboms.
Kaip pastebi „Creditinfo Lietuva“ vadovas, lietuviai taip pat jautriai reaguoja į rezonansines verslo šeimų ar kitų įžymybių skyrybų bylas – po publikacijų domėjimasis kredito istorijomis visuomet išauga.
