Tokių – vos keletas

Susitikti su Algirdu mes atvykstame darbo dienos rytą, tačiau įprasto vaizdo ūkiui, čia tikrai nepamatysi.

Įėjus į įmonės patalpas, vadovas aiškina esantis įmonės direktorius ir vienas iš įkūrėjų bei priduria, pats kas vakarą su mintimis apie baltakojas blyškiąsias krevetes tiek užmiegantis, tiek pabundantis.

„Tai nėra kažkas, kad atėjai 8 val., išėjai 17 val. ir pamiršai, kad tai egzistuoja“, – juokiasi jis.

Šis „Local ocean“ ūkis – penkių lietuvių investuotojų iš Kauno įdirbis. Algirdas visus juos, o taip pat ir save vadina entuziastais, nes vyrai prieš keletą metų ėmėsi daryti kažką, ko šalyje iki tol dar nebuvo buvę.

Jis pasakoja, kad krevetes jie pradėjo auginti 2017-aisiais, tačiau pradžia lengva nebuvusi. Jis aiškina, kad buvo labai daug nesėkmingų bandymų, prarasta nemažai laiko ir pinigų.

Būtent Kaišiadoris savo veiklai jie sako pasirinkę ir dėl strategiškai geros vietos tarp Kauno ir Vilniaus, ir dėl to, kad netoliese yra Rumšiškės, kur yra įsikūręs Liaudies buities muziejus, kuris asocijuojasi su tautos šaknimis.

Tiesa, Algirdas priduria, kad pradedant veiklą vyrai apie verslo atsiperkamumą labai negalvojo ir, kaip sako, pagrindinė idėja buvusi padaryti kažką naujo, neįprasto, ko negali padaryti kiekvienas.

„Mes mėgstame keliauti, mėgstame jūros gėrybes, bet Lietuvoje neturėjome galimybės įsigyti šio šviežio produkto.

Viskas, kas atkeliauja, yra abejotinos kokybės, šaldyta, o norint kažko išskirtinio, gero produkto, tu neturi pasirinkimo“, – teigia vadovas ir tikina, kad tai taip pat prisidėjo prie tokio verslo vystymo idėjos.

Krevečių ūkis
Foto: DELFI

Anot jo, Europoje tokių krevečių auginimo ūkių – vos vienas kitas. Kaip vardija, vienas ūkis yra Šveicarijoje, dar keletas – Vokietijoje, Belgijoje.

„Bet jie nėra pajėgūs aprūpinti ne tik savo šalies, bet ir regiono“, – pastebi vadovas.

Jis pasakoja, kad šiandien jų įmonė kol kas prekiaujanti tik Lietuvoje, o krevetės iškeliauja ne į didžiuosius prekybos centrus, tačiau labiau yra orientuojamasi į specifines nedideles parduotuvėles.

„Taip pat kalbamės ir bendradarbiaujame su geriausias restoranais, kurie turi tikslą savo klientui pasiūlyti aukščiausią kokybę.

<...> ne vien kiaules auginti galime, o reikia žiūrėti plačiau“, – sako Algirdas, tačiau kiek investicijų toks ūkis pareikalavo, neatskleidžia.

Mailių atsiveža iš JAV

Algirdas mus vedasi ir į ekskursiją po patį ūkį. Čia matyti dideli baseinai, kuriuose yra auginamos krevetės.

Vadovas eidamas pasakoja, kad visos įmonės turimos patalpos siekia 1,4 tūkst. kv. m., o jose visada turi būti išlaikoma bent 20 laipsnių oro temperatūra, o vanduo baseinuose – 28 laipsniai.

Tiesa, vanduo pastaruosiuose – ne visai toks, kokį įsivaizduotume išgirdę žodį baseinas. Jis – rusvas ir, iš pirmo žvilgsnio, nešvarus, tačiau dar nespėjus pasiteirauti kodėl, Algirdas jau aiškina to priežastis.

„Jums mūsų vanduo gali atrodyti purvinas, bet jis toks nėra, tai tokia technologija. Mūsų vanduo yra gyvas, o tai reiškia, kad viskas vyksta kaip natūralioje gamtoje, tiesiog visas šis dalykas yra perkeltas į uždarą sistemą.

Krevečių ūkis
Foto: DELFI

Tą rudą spalvą suteikia specialios gerosios bakterijos. Tai reiškia, kad natūraliai vyksta nitritų ir nitratų, amonio junginių šalinimas. Mes nenaudojame jokios chemijos“, – tikina jis.

Baseinuose dėl vandens spalvos auginamų krevečių nesimato, tad su tinkleliu technologas vieną kitą pademonstruoti ištraukia ir mums. Jis aiškina, kad per daug nenustebtume, kad jos visai ne tokios spalvos, kaip mes įpratę.

„Jos pakeičia spalvą, kai miršta, tarkime, yra išverdamos ar chemiškai apdorojamos. Tada jos tampa rožinėmis“, – sako jis.

O pats auginimo principas, anot Algirdo, yra toks, kad jie krevečių mailių parsiveža iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), o kai jos adaptuojasi, yra išleidžiamos į pirmuosius auginimo baseinus.

„Šiuose baseinuose jos auga apie 3-4 savaites, tada yra perkeliamos į šiek tiek didesnę sistemą su daugiau vandens.

Perkėlimo momentu mes pasitikriname realų jų vienetų kiekį, žiūrime, koks buvo mirtingumas, kai jos augo tas 3-4 sav., susisveriame, susiskaičiuojame ir tada sistemose jos auga dar 3-4 sav.

Vėliau yra dar kartą perkeliamos. Šįkart – į didžiuosius galutinius auginimo baseinus, kuriuose jau auga iki galutinio rezultato. Mūsų tikslas yra, kad krevetė su kiautu svertų 20-25 gramus“, – aiškina jis, tačiau priduria, kad jų auginimas – itin sudėtingas, nes jos yra itin lepus ir išrankus organizmas. Dėl netinkančio pašaro, gali imti ir blogai jaustis, tarkime, šokinėti iš baseinų.

Planai – užkariauti Europą

Algirdas atskleidžia, kad įmonės planuose – dar didesnė plėtra. Vyrai šalia esančių patalpų planuoja statyti dar 4-5 kartus didesnį ūkį ir taip išplėsti savo gamybos pajėgumus.

„Kitais metais jau bus pradėti projektavimo darbai. Tuo pačiu įsirengsime atskirą sektorių veisimui, kad būtume nepriklausomi nuo išorės veiksnių. Tada patys išsiveisime mailių, užauginsime produktą, skirtą maistui“, – teigia jis.

Statybos, kaip tikina, turėtų būti baigtos 2022 metų antroje pusėje, o įmonės strateginis planas neapsiriboja tik Lietuva.

„Turime stiprų partnerį, kuris globaliai žiūri į mūsų projektą.
Mūsų tikslas, turėti tokį ūkį, kuris gali aprūpinti ne tik savo šalį, bet ir visą Europą“, – sako Algirdas.

Pasiteiravus, kokios galėtų būti pirmosios tikslinės eksporto rinkos, vadovas drąsiai sako, kad tai – mūsų šalies kaimynai – Latvija, Estija ir Lenkija.

„Nė vienoje šių šalių nėra krevečių auginimo ūkio“ – teigia jis.