Lenkai pasiruošė lietuvių antplūdžiui
„Uždarys, tikrai uždarys. Girdėjau, kad nuo kitos savaitės“, – sakė Seinų „Biedronkos“ prekybos centro aikštelėje kalbinta alytiškė Edita.
Bet pirmiausia turėjau ilgokai važinėti pirmyn atgal, kol radau laisvą vietą „Biedronkos“ aikštelėje priglausti savo automobilį. Visos transporto priemonės antradienio rytą čia su lietuviškais valstybiniais numeriais, gyvą lenką sutikti būtų sudėtinga.
Jau anksčiau pasimokęs, kad valiutos keitykloje prie „Biedronkos“ kursas visada geresnis, negu pasienyje, neapsirikau ir šį kartą. Ogrodnikuose už kiekvieną eurą būtų išmokėję po 4,35 zloto, o Seinuose gavau 4,36.
Galima pamanyti, kad lenkai tokiam lietuvių antplūdžiui ruošėsi: parduotuvės duris papuošė užrašu „Praušau dėvėti apsaugos kaukės“, o lauke pastatė didžiulę palapinę, kurioje sukrautos su 50 proc. nuolaida parduodamos sezoninės prekės.
Pačioje „Biedronkoje“ akcijų nedaug, lietuviai jau spėjo išpirkti kiaulienos kumpį po 9,99 zloto (2,29 euro), bet liko sprandinės po 11,99 zloto (2,75 euro).
Vaisius ir daržoves geriau pirkti ne parduotuvėje, o iš smulkių prie jos įsikūrusių prekeivių. Kilogramą prinokusių slyvinių pomidorų jie parduoda už 5 zlotus (1,15 euro), avietinių – 7 zlotus (1,60 euro), aviečių – 9 zlotus (2,06 euro), slyvų – 5 zlotus (1,15 euro).
Pirkti vaistus Seinuose rekomenduoja Lazdijų gydytojai
„Kad mes jau nelabai žiūrim į kainas, nes prie tokio kurso beveik viską pirkti čia verta. Net tos pačios vienkartinės medicininės kaukės po 26 euro centus, kai Lazdijuose pigiau 30-ies neteko matyti“, – kalbėjo brandaus amžiaus lazdijiškių pora, stumianti link savo „Mercedeso“ pilną pirkinių vežimėlį. Ir dar pridūrė, kad būtinai užsuks į vaistinę, kur pagal lietuviškus receptus kai kuriuos vaistus nusiperka net iki 3 kartų pigiau.
„Lazdijų gydytojai net pasako, kurioje Seinų vaistinėje geriausia pirkti“, – atviravo pašnekovė.
Daugelis į Seinus atvykusių lietuvių kaukes dėvi ne tik parduotuvių viduje, bet ir miestelio gatvėse, nors pasigauti ten užkratą sako nebijantys. Nes girdėjo, kad Lenkijos COVID-19 statistiką labiausiai gadina šalies vakarinėje dalyje fiksuojami susirgimai, o Seinų krašte vis dar saugu.
Alkoholiniai gėrimai, mėsos ir pieno produktai, augintinių ėdalas, higienos prekės – maždaug tokį rinkinį susikrauna kiekviena ne pirmą kartą apsipirkti į Seinus atvykusi lietuvių šeima.
Dauguma kalbintų lietuvių pirkėjų atvažiavo iš pasienio rajonų: Lazdijų, Alytaus, Varėnos arba Druskininkų savivaldybės.
Tiek pirkėjų nebuvo net prieš Kalėdas
Panašų kaip Seinuose lietuvių antplūdį užtikau ir pačiame Lietuvos-Lenkijos pasienyje, Ogrodnikų gyvenvietėje įsikūrusioje lietuviško „Vynotekos“ tinklo parduotuvėje. Lazdijų miesto gyventojai čia atvažiuoja kone kasdien, o kiti keliautojai sustoja grįždami iš Lenkijos gilumos išleisti paskutinių piniginėje užsilikusių zlotų.
Lazdijietis Eugenijus Kaminskas – aktyvus feisbuko grupės „Apsipirkimas Lenkijoje“ narys. Nusifotografuojam drauge lenkiškų lietuviškų gėrimų kainų fone ir „pasibėdavojam“, kad jau nežinia kada kitą sykį čia susitiksim.
„Gal dar ne paskutinį kartą atvažiuojam, čia dar tik spėliojimai. Šiandien perku tik 2 dešras ir grietinės. Reikės karantinuotis, tai važiuosim į „Maximą“ ir „Norfą“, man problemos nėra“, – kalbėjo E. Kaminskas.
Lazdijiečio teigimu, tiek lietuvių į Lenkijos pasienio parduotuves nebuvo suvažiavę net prieš Kalėdas, nes dabar visi, kas išgirdo apie galimus kelionių suvaržymus, skuba pasipildyti atsargų.
Už jo eilėje stovėjęs druskininkietis Artūras laikė rankose visą padėklą lietuviško alaus. Sako, būtent todėl ir atvažiavęs, kad perskaitė, jog jau kitą savaitę po tokių kelionių reikės izoliuotis.
Per karantiną keliaudavo miško takais
Nors apie koronaviruso plitimą Lenkijoje šią savaitę nemažai diskutuojama Lietuvos žiniasklaidoje, bet grįžęs iš kaimyninės šalies net negavau įprastos Sveikatos apsaugos ministerijos SMS žinutės, informuojančios, kur turėčiau pasitikrinti, ar man neprivaloma izoliuotis. Birželį, vos atvėrus Lietuvos-Lenkijos sieną, po kelionių į Seinus ir Suvalkus, tokios žinutės ne juokais išgąsdino ne vieną apsipirkinėtoją.
„Važiuodamas per sieną visada išjungiu telefoną, kad jis nesijungtų prie lenkiško tinklo ir nerodytų mano buvimo vietos. Nes maža ką, gal ryte, kai išvažiavau, dar vienokia tvarka galiojo, o kol grįšiu, ji pasikeis. Juk ir mūsų rajono merei taip nutiko – išskrido pailsėti į Bulgariją, o kai grįžo, sužinojo, kad turi izoliuotis. Tai geriau tegul niekas nežino, kur keliavau“, – pasakojo lazdijietis Kęstutis, lenkdamas galines automobilio sėdynes, kad sutilptų visi pirkiniai.
Jo teigimu, net ir per karantiną, kai Lenkijos pasieniečiai užtvėrė ir saugojo visus pasienio kelius, atkakliausieji dzūkai miško takais dviračiais nuvažiuodavo į Lenkiją ir parsiveždavo po kelias dėžes pigesnių gėrimų.
„Tokia tvirta mūsų tautų draugystė“, – juokavo vyras.
