„Vieno ketvirčio BVP nuosmukis yra didžiausias nuo 1980 m.“, – sakoma SCB pranešime.
Palyginti su antruoju 2019 m. ketvirčiu, BVP nuosmukis siekė 8,2 proc.
Šie duomenys yra preliminarūs, rugpjūčio 28 d. jie bus patikslinti. Nors nuosmukis buvo didelis, analitikų tai nenustebino.
„Kaip ir tikėtasi, nuosmukis drastiškas. Tačiau, palyginus su kitomis šalimis, yra kur kas geriau. Pavyzdžiui, palyginus su Pietų Europa“, – naujienų agentūrai TT sakė „Nordea“ banko vyriausiasis analitikas Torbjornas Isakssonas.
Euro zonos BVP antrąjį ketvirtį mažėjo net 12,1 proc., daugiausia dėl didžiulio ekonomikos nuosmukio Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, kur dėl įvesto karantino smarkiai nukentėjo turizmo sektorius.
Kitaip nei daugelis Europos šalių, Švedija neįvedė visuotinio karantino, tačiau, dėl šalies priklausomybės nuo eksporto, ekonomikos nuosmukis buvo smarkiai juntamas.
Švedijos pareigūnai ne kartą tvirtino, kad jų strategijoje daugiau dėmesio skirta visuomenės sveikatai, o ne ekonomikos gelbėjimui.
Pirmąjį metų ketvirtį Švedijos BVP ūgtelėjo 0,1 proc. Tai reiškia, kad Švedijoje vis dar nėra recesijos, kuri yra apibrėžiama kaip du iš eilės BVP nuosmukio ketvirčiai.
