Jis pabržė teigiamai vertinąs tai, kad skirstant paramą į Lietuvą žvelgiama kaip į du skirtingo išsivystymo regionus – Sostinės Vilniaus ir Vidurio ir Vakarų.
„Labai gerai, kad mes turime du regionus paramai, nes Vilniaus regione ir mieste, kurie viršija ES išsivystymo vidurkį, parama bus mažesnė, o visa kita Lietuva gaus didesnį paramos intensyvumą“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R. Karbauskis.
„To reikėjo, nes jeigu nebūtume paskirstę Lietuvos į du regionus, mes būtume gavę daug mažesnį finansavimo intensyvumą visoje Lietuvoje. Šitoje situacijoje belieka tikėtis, kad regionai, verslas ir savivaldybės išnaudos finansavimo intensyvumą toliau gerinant infrastruktūrą, stiprinant ekonominį išsivystymo lygį, kad visoje Lietuvoje gyventume taip, kaip šiandien gyvena Vilnius“, – pridūrė „valstiečių“ lyderis.
Jis nekomentavo Europos Vadovų Taryboje išsiderėtų didesnių tiesioginių išmokų šalies žemdirbiams.
„Aš pats esu ūkininkas ir politikas šiuo metu, dėl to nekomentuosiu“, – sakė R. Karbauskis.
Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams, Lietuva išsiderėjo 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.
Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.
ES skyrė 490 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo projektui, o Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui – 189 mln. eurų finansavimą. „Rail Baltica“ vystymui suteikta papildoma 1,4 mlrd. eurų suma.
Išlaikytas dėmesys kariniam mobilumui, kuriam skirtas 1,5 mlrd. eurų finansavimas.
ES šalių narių vadovai tai pat sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.
Šalies vadovas pažymėjo, kad prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto, arba 2,2 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti.
