„Nors pirmasis šių metų pusmetis daugeliui, taip pat ir mūsų bendrovei dėl užsitęsusio karantino buvo sudėtingas, keitė vandens vartojimo įpročius, vis tik mums pavyko suvaldyti sąnaudas, išlaikyti veiklos stabilumą ir pasiekti pajamų augimą“, – sako „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Pasak bendrovės vadovo, nors didesnes pajamas lėmė nuo šių metų pavasario padidėjusios bendrovės teikiamų paslaugų kainos, vis tik ne mažiau svarbu auginant pajamas buvo ir pačios bendrovės lankstumas, sugebėjimas prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių veiklos sąlygų. „Vilniaus vandenys“ pirmą šių metų pusmetį spartino veiklos skaitmenizavimo – nuotolinio rodmenų nuskaitymo, išmaniųjų vandens apskaitos prietaisų diegimo – procesus, pasiūlė papildomų paslaugų tiek verslui, tiek ir privatiems vartotojams.
Didžiausias pajamų augimas – 11,5 proc. – fiksuotas nuotekų tvarkymo veikloje. Geriamojo vandens pajamos pirmą šių metų pusmetį augo dešimtadaliu ir siekė 7,15 mln. eurų.
Šalyje įvestas karantinas keitė ir vandens vartojimo bei nuotekų surinkimo tendencijas. Per 2020 m. pirmą pusmetį suvartota 13,943 tūkst. kubinių metrų geriamojo vandens. Tai maždaug 1 proc. mažiau nei 2019 m. tuo pačiu periodu: išaugo karšto ir šalto vandens vartojimas daugiabučiuose, tačiau smuko smulkaus verslo dalis. Verslas išleido ir mažiau nuotekų nei įprasta. Vis tik bendras surinktų nuotekų kiekis išliko maždaug toks pat: per 2020 m. surinkta 14,98 kub. m nuotekų, o pokytis, lyginant su 2019 m., nesiekia 1 proc. punkto. Tradiciškai daugiausiai nuotekų išleido daugiabučių gyventojai, ši dalis labiausiai augo ir karantino periodu.
Šių metų pirmą pusmetį veiklos efektyvumui įtaką darančias technologines sąnaudas bendrovei pavyko sumažinti net 550 tūkst. eurų. Iš jų reikšmingiausias pokytis – beveik 250 tūkst. eurų sumažėjusios elektros energijos ir gamtinių dujų naudojimo sąnaudos. Sėkmingą šių sąnaudų valdymą lėmė nuoseklios bendrovės investicijos į modernias nuotekų valykloje išgaunamo dumblo perdirbimo technologijas: bendrovės priimtas sprendimas išgaunamą dumblą ne utilizuoti, bet perdirbti. Dumblo puvimo proceso metu susidarančias biodujos panaudojamos bendrovės reikmėms – daugiausiai elektros energijos gamybai.
Pirmas šių metų pusmetis bendrovei būtų pelningas, jį bendrovė užbaigė uždirbusi 666 tūkst. eurų pelno, skaičiuojant prieš mokesčius. Pusmečio bendrovės pelningumo rodiklius koreguoja tik šių metų birželį priskaičiuotas viršnormatyvinės taršos mokestis, su kuriuo bendrovė kategoriškai nesutinka ir šiuo metu yra užginčijusi teismui.
Į infrastruktūros plėtrą, vandentiekio bei nuotekų tinklų atnaujinimą, veiklos skaitmenizavimą bei klientų patirties gerinimą pirmą šių metų pusmetį bendrovė jau investavo beveik 6 mln. eurų. Triskart tiek dar planuojama investuoti iki metų galo. Nutiesta beveik 18 km vandentiekio ir 28 km nuotekų tinklų, prie centralizuotų sistemų prijungta per 400 naujų vartotojų.
Šiais metais iš 2021 metų bendrovė perkėlė ir 2 mln. eurų vertės rangos darbų, kurie pradėti ir bus įgyvendinti dar šiais metais. O per trejus metus (2020–2022 m.) „Vilniaus vandenys“ planuoja įgyvendinti ambicingiausią įmonės istorijoje investicinį planą – investuoti 108,7 mln. eurų. Nemaža dalis šių lėšų bus investuota į aplinką tausojančius projektus, taip pat ir į darbų saugos įmonėje stiprinimą.
„Vilniaus vandenys“ yra didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė, tiekianti geriamąjį vandenį ir tvarkanti nuotekas daugiau nei 263 tūkst. klientų. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens ir surenka bei išvalo daugiau nei 111 tūkst. kub. metrų nuotekų.
