Atvykus į dar praėjusių metų rugpjūtį duris atvėrusią kavinę mus pasitinka tiek Mario, tiek Aušra. Tik prisėdus jie jau abu juokiasi ir aiškina, kad jie nėra šeima, nes tai, ko gero dažniausiai jiems užduodamas klausimas. Aušros teigimu, Mario – jos pagalbininkas kavinėje, kuris padeda greičiau suktis, aptarnauja klientus, yra ir barmenas bei administratorius.
„Vis bandome tuo įtikinti ir klientus, nors kartais ir nebe, pasiduodame tam“, – juokiasi vadovė.
Ši kavinė – Aušros ir jos šeimos verslas. Ji pasakoja, kad kadaise jos vyro tėtis labai norėjo, jog jiedu turėtų savo verslą, o jam mirus šeimai teko užduotis išpildyti paskutinį jo norą.
„Kavinę atidarėme 2019-ųjų rugpjūtį. Aš dar iki tol labai mėgau gaminti. Vis gamindavau namie, tačiau tai daugiau būdavo itališkas maistas, nes lietuviškos virtuvės nelabai mėgstu.
Visgi buvau išmesta iš komforto zonos ir atsiradus šiam pastatui pradėjome darbus“, – pasakoja ji.
Tiesa, Aušra sako, kad kai jai buvo 20 metų, ji labai norėjusi dirbti padavėja, tačiau tėvai jai neleidę, bet pusiau juokais, pusiau rimtai sako, po 20 metų vyras šią svajonę išpildęs, o šiandien ji šiai vietai ne tik vadovaujanti, bet ir dvi dienas per savaitę dirbanti padavėja, o jos vyras daugiau prižiūrintis elektros ar buities dalykus.
„Būna kuriozų, kada ateina klientai ir klausia, ar mano vyro šiandien nėra darbe. Tada susimąstau, kaip jis čia susijęs, bet, būna, klientai patikslina, kad italo Mario, bet aš labai nesigilinu“, – puikiai nusiteikusi sako ji ir tikina, kad dažnai manoma, jog kavinės savininkas ir yra pats italas.
Tiesa, prie pokalbio prisijungia ir pats Mario, kuris puikiai kalba lietuviškai. Jis pasakoja anksčiau dirbęs Druskininkuose, aukštesnio lygio restorane. Ten, kaip prasitaria, mokęs kitus maitinimo aptarnavimo darbo specifikos.
„Čia atėjęs dirbti tikrai nesigailiu, nors kiti man sakė, kad gal man su galva negerai, jog dirbau 4 žvaigždžių restorane, o dabar atėjau čia. Aš myliu savo darbą ir nemanau, kad dirbti kavinėje, kuri yra kelyje, yra blogiau“, – atvirai sako jis.
Bendrai, kaip šypsosi, jis yra meilės imigrantas ir į Lietuvą atvyko vedamas meilės, o šiandien per dieną iš klientų sulaukiantis dešimčių klausimų tiek apie savo asmeninį gyvenimą, tiek apie Italiją. Kaip teigia, žmonės iškart nutuokiantys, kad jis čia atvykęs, nes įsimylėjo lietuvaitę.
Grįžtant prie verslo įkūrimo temos, Aušros pasiteiraujame ir kiek prireikę investicijų tokiam verslui užkurti, tačiau ji šia tema nedaugžodžiauja.
„Viskas kokybiška, vidaus apdaila – rankų darbo, specialūs užsakymai“, – teigia ji, tačiau tikina konkrečios sumos atskleisti nenorinti.
Tiek Mario, tiek pati vadovė, tikina, kad šiandien bendrai kavinė labiau orientuojasi į kokybišką ir šviežią maistą.
„Nedarome čia pramonės, todėl mūsų klientams dažnai tenka ir luktelti. Jie nori greičio, bet kažkodėl įsivaizduoja, kad makaronai turi išvirti per 5 minutes, o ne 12 minučių, kaip nurodyta ant pakuotės.
Bet mes su Mario nepropaguojame konvejerio. Kai Mario darbinosi čia, aš jam sakiau, kad tu produktyvus, gal žmonių bus mažai, tu čia paskęsi, bet jis atsakė, kad jis keletą metų aręs, o dabar nori gyventi“, – pasakoja Aušra.
Ji neslepia, kad jų klientai, daugiau pravažiuojantys žmonės, bet nemažai jų jie jau ir pažįstantys.
„Žinome šeimas, ką jie mėgsta, kiek cukraus paduoti. Mes su mielu noru bendraujame ir norime, kad maistas teiktų malonumą, o ne kad užsipildome ir bėgame toliau. Aš galvoju, kad karantinas turėjo dar geriau sudėlioti mintis, kad per daug bėgame“, – atvirai sako ji.
Šiandien kavinėje dirba 6 darbuotojai, tačiau ypatingai pareigomis, kaip pabrėžia vadovė, jie nesiskirstantys.
„Visi vieni kitiems padedame. Jei matau, kad žmonių daug, einu į pagalbą ir indus nurinkti, ir išplauti, ir kavą padaryti. Mes maži“, – šypsosi šeimininkė.
Mario sako prisidedantis ir prie meniu sudarymo, tačiau lietuvių ir italų skoniai toli gražu nėra vienodi.
„Mes galėtume čia picas su saliami siūlyti, bet skoniai ir įpročiai kitokie. Italijoje gali būti viena populiariausių, o Lietuvoje niekam nepatikti“, – sako jis.
