„Kadangi įstatymai, reglamentuojantys fizinio asmens pripažinimą nemokiu ir bankrutavusiu, įvairiose ES ir ne ES šalyse labai skiriasi, pagrindinį dėmesį kreipiame ne į absoliučius privačių bankrotų skaičius, o į metinį pokytį. Kiek skirtinga bankrutavimo tvarka Europoje, rodo ir tai, kad per 80 mln. gyventojų turinčioje Vokietijoje pernai registruota 65 700 fizinių asmenų bankrotų, o 46 mln. gyventojų priskaičiuojančioje Ispanijoje – tik 399“, – „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.

Vakaruose

Kaip rašoma pranešime, jei imsime Vakarų ir Šiaurės Europą, didžiausias privačių asmenų bankrotų skaičiaus augimas pernai metais buvo Švedijoje (15,2 proc.), antri liko Nyderlandai (8,7 proc.), trečioje vietoje atsidūrė Didžioji Britanija (3,7 proc.). Šveicarijoje ir Ispanijoje bankrotų padaugėjo atitinkamai 0,8 ir 1,3 proc.

Įdomu, kad Švedijos kaimynės raportavo apie kur kas gražesnius privačių asmenų finansinius reikalus. Lyginant su 2018 m., Norvegijoje privačių bankrotų sumažėjo dešimtadaliu, o Suomijoje – beveik 25 proc. Austrijoje asmenys bankrutavo 4,7 proc., Vokietijoje ir Portugalijoje – 4,2 proc. mažiau nei užpernai. Tačiau jei sudėsime visus Vakarų ir Šiaurės Europoje fiksuotus asmenų bankrotus, 2019 m. privačių asmenų bankrotų buvo 1 proc. daugiau nei 2018-aisiais.

Ir mūsų kraštuose

Rytų ir Vidurio Europoje turime po lygiai asmenų bankrotus auginusių ir mažinusių šalių. Į statistiką įtrauktos tik tos valstybės, kurių duomenimis disponuoja „Verband der Vereine CREDITREFORM e.V.“.

Labiausiai privačių asmenų bankrotų skaičius susitraukė Lietuvoje (-23,9 proc.). Tokius duomenis pateikia Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR Finansų ministerijos.

Pas kaimynus latvius šis rodiklis siekė -3,0 proc. Atsakingos Estijos įstaigos privačių bankrotų skaičiaus dar nepateikė, tačiau nuo 2015 m. šis rodiklis šalyje tik augo. Antirekordą pasiekė Čekija, kur asmenys bankrutavo net 34,8 proc. dažniau nei 2018 m. Slovakai privačių bankrotų augimu kiek atsiliko nuo kaimynų (+16,7 proc.).

„Viešojoje erdvėje sklando ne viena prognozė apie jau artimiausiu metu stipriai gausėsiančius juridinių asmenų bankrotus. Pavyzdžiui, Švedijoje, kuri, beje, neįvedinėjo karantino, šių metų birželį restoranų ir viešbučių sektoriuje iš žaidimo pasitraukusių kompanijų fiksuota 76 proc. daugiau nei pernai.

Beje, šiame sektoriuje tradiciškai sukasi daug privačių asmenų, o taip pat smulkių įmonių, kurių nemaža dalis – šeimyninės. Bankrotų gausėjo ir daugelyje kitų ūkio šakų. Logiška, kad prastėjant verslų sveikatai, tai neišvengiamai atsilieps ir privačių asmenų finansams, tad realu, jog įmonių bankrotus seks ir gyventojų nemokumo augimas,“ – pastebi „Creditreform Lietuva“ direktorius.