Banko ekspertų nuomone, vidutinė paskolų nacionaline valiuta palūkanų norma šiemet gali padidėti apie 0,5 procentinio punkto (iki 5,5 proc), tačiau tai šiemet iš esmės nesumažins vis dar didelės vartojimo, būsto ir verslo kreditų paklausos.
"Stiprus teigiamas impulsas, kurį Lietuvai suteikė prisijungimas prie Europos Sąjungos, kol kas visiškai kompensuoja pastaruoju metu atsiradusių nepalankių reiškinių - aštrėjančio kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus, energijos nešėjų ir kai kurių svarbių žaliavų brangimo bei stiprėjančio Azijos įmonių konkurencinio spaudimo - neigiamą poveikį", - teigia banko "NORD/LB Lietuva" vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis naujausioje Lietuvos ūkio plėtros apžvalgoje.
Per pirmuosius devynis 2005-ųjų metų mėnesius Lietuvos ūkio plėtros tempas išliko praėjusių metų lygio - sukurtas BVP palyginamosiomis kainomis buvo 6,9 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2004 m., o eksporto augimas netgi paspartėjo.
Nors pramonės sukurtos pridėtinės vertės metinis prieaugis buvo kiek mažesnis nei per 2004 m. atitinkamą laikotarpį, tačiau žymiai pagerėjo transporto, statybos, viešbučių ir restoranų sektoriaus rodikliai. Neslopsta ir skolinimosi bumas, kuris taip pat skatina vidaus prekybos ir bankinio sektoriaus plėtrą.
Tai, kad Azijos gaminių invazija kol kas neatsiliepė šalies eksporto rodikliams yra laikinas reiškinys, teigia banko "NORD/LB Lietuva" analitikai. Pavyzdžiui, pernai keliasdešimt procentų išaugęs Kinijos tekstilės eksportas į Europos Sąjungą dar menkai atsiliepė vietos gamintojams, nes pirmiausia išstūmė dalį įvežamų prekių iš trečiųjų šalių (Pakistano, Birmos, Šiaurės Afrikos valstybių ir pan.).
Tačiau tolesnis kinų produkcijos skverbimasis vis labiau spaus Europos, tarp jų ir Lietuvos, tekstilininkus. Panaši padėtis klostosi ir kitų prekių grupių rinkoje. Apie 80 proc. Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto sudaro apdirbamosios pramonės produkcija, o dauguma gaminių konkuruoja su kinų prekėmis.
Pasak banko "NORD/LB Lietuva" analitikų, nors verslininkai jau kurį laiką skundžiasi darbo jėgos trūkumu, o šalies gyventojų skaičius nuolat mažėja, statistiniai tyrimai kiek netikėtai parodė užimtųjų skaičiaus ūgtelėjimą, nes gerokai pakilo užimtumo lygis tarp vyresnio amžiaus gyventojų. Šio faktoriaus poveikį BVP kilimui dar padidino palankus darbuotojų persiskirstymas - sumažėjo dirbančiųjų žemės ūkyje, kur darbo našumas gerokai menkesnis nei viso šalies ūkio vidurkis.
"Vis tik tikėtis užimtųjų skaičiaus didėjimo šiais metais vargu ar verta, nebent sustiprėtų reemigracija. Blogėjanti demografinė situacija, praretėjusios bedarbių gretos ir nemažos dalies jaunimo ketinimai padirbėti turtingesnėse valstybėse sudaro prielaidas priešingos tendencijos atsiradimui, - sako prof. R. Rudzkis.
Lyginant Lietuvos ir kitų Baltijos šalių 2005 m. išankstinius makroekonominius rodiklius, euforija dėl sėkmingos mūsų šalies ūkio raidos kiek išblėsta - Latvijos ir Estijos ekonomikos antrus metus iš eilės augo sparčiau, šios šalys pritraukė daugiau tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Pasak banko "NORD/LB Lietuva" analitikų, jei nebus aktyvinama Lietuvos ekonominė politika, ir ateityje padėtis šiuo požiūriu tikriausiai nepasikeis.
"Tiesioginiam investicijų skatinimui 2006 m. nacionaliniame biudžete numatyta mažiau nei 0,1 proc. visų išlaidų, plyno lauko investicijoms skirtų pramoninių zonų beveik nėra, mokslo ir švietimo sistemos reforma nevyksta ir kažkodėl skubama prisiimti gerokai griežtesnius įsipareigojimus dėl šalies fiskalinio deficito, nei to reikalauja Stabilumo paktas", - sako prof. R. Rudzkis.
Pastaruoju metu daug dėmesio Lietuvoje skiriama vartojimo kainų pokyčiams, nes išlieka abejonė, ar ateinančių metų viduryje šalies metinės infliacijos rodiklis tenkins Mastrichto kriterijų. Nesėkmės atveju gali tekti atidėti užplanuotą euro įvedimą 2007 metais. Euro įvedimas suteiktų papildomą impulsą ūkio plėtrai.
"Dabartinėje situacijoje galimybė, kad vartojimo kainų rodiklis atitiks minėtą reikalavimą, neviršija 50 proc., todėl euro įvedimo komitetui reikėtų kruopščiai išanalizuoti visas galimybes nors kiek pristabdyti kainų kilimą, - sakė prof. R. Rudzkis.
Pasak banko "NORD/LB Lietuva" analitikų, mėginant pakloti Lietuvos ūkio ilgalaikio spartaus augimo pamatus, sėkmė labiausiai priklausys nuo sugebėjimo pakelti mokslo, studijų ir profesinio rengimo sistemos efektyvumą bei pritraukti su moderniomis technologijomis susijusias tiesiogines užsienio investicijas.
