Tai ketvirtadienį pranešė DPA, remdamasi Federaline darbo agentūra.
Gautomis žiniomis, liepą Vokietijoje nedarbas padidėjo 0,1 proc. Tad dabar šis rodiklis sudaro 6,3 proc. Kaip pažymi agentūra, bedarbių skaičiaus augimas liepos mėnesį buvo susijęs ne tik su koronaviruso sukelta krize, bet ir su sezoniniais veiksniais. Pavyzdžiui, vasaros atostogų laikotarpiu daugelis įmonių atsisako priimti į darbą naujus darbuotojus.
„Net jei VFR ekonomika dabar yra atsigavimo kelyje, darbo rinka tebejaučia pandemijos sukeltos krizės spaudimą“, - pareiškė Federalinės darbo agentūros valdybos narys Danielis Terzenbachas.
„Masinis žmonių pervedimas dirbti trumpesnę darbo dieną padėjo išvengti smarkaus nedarbo augimo ir užimtumo mažėjimo“, - pridūrė jis.
Agentūros duomenimis, kovo mėnesį ne visą darbo dieną dirbančių žmonių buvo tik 2,46 mln., balandį šis rodiklis išaugo beveik 2,5 karto ir pasiekė 6,1 mln. Gegužę tokių darbuotojų skaičius padidėjo iki 6,7 mln.
Liepos 1 d. Federalinė darbo agentūra pranešė, kad Vokietijoje pandemijos fone bedarbių skaičius birželio mėnesį palyginti su gegužės mėnesiu padidėjo 40 tūkst. ir pasiekė 2,8 mln. Lyginant su praėjusiais metais šis rodiklis išaugo 637 tūkst. Be to, per pastarąjį ketvirtį 12 mln. žmonių buvo pervesti dirbti trumpesnę darbo dieną. Tai – aukščiausias rodiklis nuo Vokietijos susivienijimo laikų.
Beveik du mėnesiai pandemijos nulemtų apribojimų skaudžiai smogė VFR ekonomikai, tai atsiliepė ir darbo rinkai. Vokietija nuo kovo gyvena recesijos sąlygomis. Ekonomikos ministerija prognozuoja, kad šįmet BVP sumažės 6,3 proc. Pasak jos atstovų, ikikrizinius rodiklius šalies ūkis pasieks tik 2022 metais. Ribojamosios priemonės labiausiai paveikė individualius verslininkus. Tarp ypač nukentėjusių sričių - turizmas, keleivių pervežimas, restoranų verslas.
