Anot jo, ar pirmojo pusmečio rezultatai taps tendencija, priklausys nuo tolesnės koronaviruso situacijos.
„Naujausi duomenys rodo apie situaciją praeityje, pakankamai trumpą laikotarpį. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad santūraus optimizmo apie ateitį tai suteikia, bet tik labai santūraus. Ar pirmo pusmečio rezultatai taps pagrindu tolimesnei tendencijai, kol kas dar pasakyti negalime“, – žurnalistams ketvirtadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė V. Šapoka.
Pasak jo, fiskalinis stimulas buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva gerai atlaikė koronaviruso sukeltą ekonominį šoką.
„Kas lėmė, kad Lietuva šoką stebėtinai gerai atlaikė, tai tiek fiskalinis stimulas, kalbant apie darbo vietų išsaugojimą, pajamų išsaugojimą, pagalbą verslui“, – sakė V. Šapoka.
„Antra, greitai atsistatė tiek gyventojų, tiek įmonių lūkesčiai, tačiau situacija gali labai greitai pasikeisti, jeigu keisis situacija, susijusi su pandemija, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, – teigė ministras.
Dėl to, anot jo, kitų metų biudžetas turi būti planuojamas labai atsargiai, o skola valdoma konservatyviai.
„Mes turime parengti saugų biudžetą, kadangi aplinka yra neapibrėžta, nežinome, nei kiek tęsis pandemija, nei kiek ji tęsis, nei kokį galutinį poveikį turės“, – sakė ministras.
„Skolos valdymas turi būti konservatyvus, mes turime sparčiai artėti link skolos trajektorijos grįžimo į prieš tai buvusią padėtį. Negalime be proto jos auginti, kadangi pasiekus Mastrichto kriterijų, skola gali pradėti augti eksponentiškai, nes smarkiai pabrangtų kreditavimas“, – kartojo finansų ministras.
Statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, susitraukė 5,1 proc., palyginti su antruoju 2019-ųjų ketvirčiu – 3,7 proc.
Finansų ministerija birželį prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet smuks 7 proc., kitąmet ji augs 5,9 proc. „Swedbank“ Lietuvai šiais metais prognozavo 6,5 proc. smukimą, SEB – 6,7 proc., Lietuvos bankas – 9,7 proc.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Lietuvai prognozavo 8,1-10,4 proc. BVP kritimą, Europos Komisija – 7,1 proc.