„Jau vyksta kitų metų biudžeto procesas. Natūralu, kad valstybės skola bus vienas iš svarbiausių ir labiausiai diskutuotinų faktorių.
Ypač vertinant tai, kokios buvo numatytos injekcijos į ekonomiką viešųjų finansų forma. Jei visos suplanuotos injekcijos įvyktų, tai valstybės skola iš esmės pakankamai nemenkai didėtų. Vidutinio laikotarpio perspektyvoje ji artėtų prie Mastrichto kriterijaus – 60 proc. nuo BVP“, – ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė jis.
V. Vasiliausko pateiktame grafike matyti, kad 2019 metais prognozuota, jog Lietuvos skola 2020 metais sieks 35,1 proc., o 2021 metais – 34,8 proc. BVP.
Tačiau dėl Vyriausybės priemonių COVID-19 ekonominėms pasekmėms mažinti prognozė jau pasikeitė. 2020 metais skola gali pasiekti 50,6 proc., o 2021 metais – 52,7 proc. BVP.
„Todėl labai svarbu turėti vidutinio laikotarpio valstybės skolos tvarumo planą. Kiek mums žinoma, Valstybės skolos ir viešųjų finansų tvarumo darbo grupė yra sutarusi tokį planą parengti. Tą planą jau turėti diskutuojant apie ateinančių metų biudžetą ir įdėti į Europos Sąjungos semestro dokumentus.
Tai labai svarbu, nes viešųjų finansų tvarumo klausimai tikrai išeina už vieno ar kelių politinių ciklų terminų. Reikia bendros vizijos vidutinei perspektyvai“, – sakė V. Vasiliauskas.
