Ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje V. Vasiliauskas apžvelgė šalies ekonomikos padėtį.
Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad 2020 metų antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,5 mlrd. eurų. Palyginti su 2020 metų pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -5,1 proc.
Lyginant šių metų antrąjį ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, BVP nuosmukis siekė -3,7 proc.
„Galima būtų pasakyti, kad skaičius maloniai nustebino“, – sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos bankas birželį prognozavo, kad BVP 2020 metais susitrauks -9,7 proc., o 2021 metais augs 8,3 proc.
Netolygus atsigavimas
Lietuvos bankas skelbia, kad naujausi ekonominiai rodikliai liudija, jog šalies ūkis jau atsigauna, nors ir labai netolygiai.
„Daugelis į vidaus rinką orientuotų sektorių atsitiesia sparčiai, o kai kurie net viršija iki pandemijos buvusį lygį, tačiau eksportuotojų nuotaikas temdo itin didelis neapibrėžtumas. Naujų paskolų suteikiama vis dar mažiau nei iki pandemijos, bet kreditavimo paklausa rodo atsigavimo ženklų“, – rašoma centrinio banko pranešime.
„Naujausias BVP rezultatas patvirtino – dėl pandemijos šoko ankstesnis ketvirtis šalies ekonomikai buvo giliausia duobė nuo 2009 metų finansų krizės. Kiti operatyviau ekonomikos temperatūrą pamatuojantys rodikliai atskleidžia, kad šiuo metu didelė dalis ūkio sektorių iš duobės jau arba beveik išsiropštė. Vis dėlto neapibrėžtumas, ypač eksporto rinkose, tebėra itin didelis, atsigavimas yra labai nevienodas ir trapus, tad ekonomikos skatinimo priemones turime taikyti preciziškai tiksliai ir apgalvotai“, – sakė V. Vasiliauskas.
Pastebima, kad ekonominį nuosmukį įvairūs sektoriai išgyveno skirtingai.
„Juodžiausią mažmeninei prekybai balandžio mėnesį labiausiai karantino apribojimų paveikta maitinimo ir gėrimų tiekimo (barai, kavinės, restoranai) veikla susitraukė 70, o tekstilės, drabužių ir avalynės prekyba krito 72 proc.
Gegužę mažmeninės prekybos įmonių apyvarta pradėjo atsigauti, o birželį jau grįžo į lygį, buvusį iki karantino. Vis dėlto kai kurių sektorių, pavyzdžiui, maitinimo ir gėrimų tiekimo pardavimai vis dar maždaug ketvirtadaliu mažesni nei prieš metus“, – rašoma pranešime.
Lietuvos banko ekonomistai atkreipia dėmesį, jog „Sodros“ fiksuojami darbuotojų skaičiaus pokyčiai rodo, kad nuo birželio sparčiai atsigauna vienas labiausiai per pandemiją nukentėjusių ir sezoniškumo veikiamas apgyvendinimo sektorius, daugėja darbuotojų prekyboje, statyboje, pramogų ir poilsio sektoriuose.
„Tačiau yra veiklų, kuriose padėtis negerėja. Kovo–balandžio mėnesiais apdirbamosios gamybos darbuotojų skaičius smarkiai sumažėjo, o vėliau nesikeitė, t. y. neatsigavo. Panašios tendencijos buvo ir daugelyje verslas–verslui priklausančių paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, verslo aptarnavimo ar profesinių paslaugų (rinkodaros, apskaitos, teisės, konsultavimo, inžinerijos, architektūros).
Darbo užmokesčio pokyčiai rodo atsigavimo ženklų. Iki pandemijos atlyginimai daugumoje veiklų augo apie 9–10 proc., kovo–gegužės mėn. augimas buvo sulėtėjęs iki 3–5 proc., o naujausi birželio duomenys rodo, kad atlyginimų augimas ima atsigauti, o augimo sparta netgi siekia lygį, koks buvo iki pandemijos“, – rašoma pranešime.
Vis dėlto, pastebima, kad iš vieno mėnesio pokyčio dar anksti spręsti, ar šis atsigavimas yra tvarus.
„Į vidaus rinką orientuoti sektoriai rodo stipresnių ar silpnesnių, bet atsigavimo ženklų, bet to kol kas negalima pasakyti apie eksporto raidą. Lietuvos prekių eksportui juodžiausias buvo gegužės mėnuo: tuomet, palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, eksportas susitraukė penktadaliu, ir tai buvo didžiausias nuosmukis nuo 2010 metų.
Mažėja daugelio prekių grupių prekių eksportas, o didžiausią dalį lietuviškos kilmės prekių eksporto nuosmukio lemia medienos ir jos gaminių, mašinų ir įrenginių bei žemės ūkio ir maisto produktų eksportas. Prekių importas krinta dar sparčiau nei eksportas.
Balandį importo metinis nuosmukis siekė 29 proc., o gegužę jis dar pagilėjo iki 34 proc., ir tai kelia klausimų dėl ekonomikos augimo ateityje, kadangi labiausiai nuosmukį lėmė sumažėjęs investicinių prekių, t. y. gamybos įrenginių, bei žaliavų ir kitų gamyboje naudojamų produktų importas.
Toks didelis sumažėjimas rodo, kad įmonės labai sumažino investicijas ir optimizavo turimas atsargas, o neapibrėžtumas dėl ateities plėtros yra labai didelis“, – skelbia Lietuvos bankas.
Sukrėsta NT rinka
V. Vasiliauskas pažymėjo, kad optimizmo verslui nesuteikė ir Tarptautinio valiutos fondo birželį pablogintos didžiausių pasaulio ekonomikų susitraukimo šiais metais prognozės: euro zonos – nuo –7,5 iki –10,2, JAV – nuo –5,9 iki –8, Kinijos augimas apkarpytas nuo +1,2 iki +1 proc.
Finansų sektoriuje antrąjį ketvirtį ir toliau didėjo būsto paskolų portfelis (+8,8 proc.), ir tai iš dalies kompensavo verslo (–9,2 proc.) ir vartojimo bei kitų paskolų (–1,1 proc.) portfelių nuosmukius.
Tad bendras privačiojo sektoriaus paskolų portfelis susitraukė beveik 1 proc. – iki maždaug 20 mlrd. eurų.
„Verslo kreditavimas (kredito įstaigų paskolos) kovo–birželio mėnesiais sumažėjo beveik perpus – iki 390 mln. eurų. Tačiau šį sumažėjimą daugiausia kompensavo valstybės paskolos ir garantijos labiausiai nukentėjusiems sektoriams.
Jau panaudotos šių priemonių lėšos sudaro 336 mln. eurų. Taigi bendras verslo kreditavimo srautas (726 mln. eurų) buvo 70 mln. eurų mažesnis nei pernai atitinkamu metu (796 mln. eurų)“, – rašoma pranešime.
Dar pastebėta, kad karantino metu reikšmingų sukrėtimų patyrė nekilnojamojo turto rinka: senos statybos butų parduota perpus mažiau, o naujos statybos būstų prekyba po itin aktyvios metų pradžios beveik sustojo. Būstų kainų augimas sulėtėjo iki maždaug 5, o būsto nuoma atpigo 5–10 proc.
„Vis dėlto šiek tiek didėjantis būsto paskolų srautas rodo pamažu grįžtantį pirkėjų susidomėjimą nekilnojamuoju turtu.
Komercinio nekilnojamojo turto rinka, pastaraisiais metais itin sparčiai besiplėtojusi Vilniuje ir Kaune, kol kas nerodo ženklų, kad būtų stabdomi įsibėgėję biurų projektai. Jei komercinio nekilnojamojo turto pasiūla ir toliau reikšmingai didės, o ekonomika sparčiai neatsigaus, kyla rizika, kad sostinėje gerokai padidės biurų neužimtumas, todėl ateityje galimas nuomos kainų ir nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas“, – nurodoma Lietuvos banko pranešime.
„2020 metų pirmąjį pusmetį BVP sudarė 22,5 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2019 metų pirmuoju pusmečiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo –0,6 proc. (nepašalinus sudarė –0,8 proc.)“, – skelbė Statistikos departamentas.
Tuo metu išankstinis metinės (2020 metų liepą, palyginti su 2019 metų liepa) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,9 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo sveikatos priežiūros, įvairių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas bei būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, transporto prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas.
