Kaip nurodo Statistikos departamentas, vertinant gamybos metodu, 2020 m. antrąjį ketvirtį neigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo (–2,00 proc.), pramonės (–1,01 proc.), profesinių, mokslinių ir techninių, administracinių ir aptarnavimo (–0,95 proc.) įmonių veiklos rezultatai.
2020 m. pirmąjį pusmetį BVP sudarė 22,5 mlrd. EUR to meto kainomis. Palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo –0,6 proc. (nepašalinus sudarė –0,8 proc.).
Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė teigė, kad krizė 2009 metais buvo kur kas didesnė.
„Palyginus krizes šiais ir 2009 metais, 2009 metais krizė buvo kur kas didesnė – BVP smukimas tuomet siekė 12,7 proc. Nuo 6 mėnesio atsigauna didmeninė, mažmeninė prekyba. Dabar stebime tekstilės, odos gamybos padidėjimą net 50 proc. šeštą mėnesį, palyginti su penktu“, – sakė J. Petrauskienė.
Anot jos, didesnis smūgis 2009 metais taip pat teko importui ir eksportui.
„Kritimas yra apie 20 proc. tiek importo, tiek eksporto. Tačiau, palyginti su 2009 metais, tas kritimas buvo daug didesnis – apie 40-50 proc.“, – teigė ji.
Prognozuodama ekonomikos rodiklius trečiajam ketvirčiui, Statistikos departamento vadovė teigė, kad jie neturėtų kristi.
„Drįstu prognozuoti, kad neturėtų smukti. Visi rodikliai, kurie matomi, tai smukimo nesimato. Visos veiklos sugrįžta į lygį, kuris buvo prieš karantiną. Iš dabartinės situacijos matome, kad viskas atsigauna“, – teigė J. Petrauskienė.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad Lietuva galės pasigirti mažiausiu ekonomikos nuosmukiu ES.
„Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo vos 3,7 proc. mažesnis nei prieš metus. Gerėjantys gyventojų ir verslo lūkesčiai rodo, kad spartus ekonomikos atsigavimas tęsis ir antrąjį pusmetį. Tikėtina, kad Lietuva šiemet galės pasigirti mažiausiu ekonomikos nuosmukiu ES.
Tai turėtų būti labai stiprus signalas vyriausybei – nereikėtų perlenkti lazdos su skolinimusi bei papildomomis išlaidoms į kairę ir į dešinę. Verta netgi peržiūrėti tą „ekonomikos DNR“ planą, ir apkarpyti nebūtinas išlaidas, ypač į niekam nereikalingos infrastruktūros pagražinimą. Ekonomikai sparčiai atsigaunant entuziastingas ir skubotas fiskalinis stimulas sukurtų ne ilgalaikį konkurencingumą, o tik didesnę valstybės skolą ir išaugusią infliaciją“, – duomenis socialiniame tinkle „Facebook“ konmentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad gali būti, jog šių metų rezultatas bus netgi teigiamas.
„Kosmosas! Lietuvos BVP 2020 m. II ketv. nukrito vos 3,8 proc., kuomet buvo tikėtasi dviženklio kritimo. Tad Lietuva, priešingai nei pasaulis, susiduria su bene mažiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų (pvz. 2009 metais Lietuvos ekonomika krito 14,8 proc.). Jei taip ir toliau, neatmesčiau galimybės, kad šių metų bendras rezultatas gali būti net teigiamas (pirmą 2020 m. ketvirtį Lietuvos ekonomika augo 2,4 proc., antrąjį – smuko 3,8 proc., tad bendras pusmečio rezultatas yra vos -0,7 proc.) t.y. mes galime pakartoti Lenkijos 2009 m. sėkmę (priminsiu, kad Lenkija išvengė krizės 2009 metais).
Dabar belieka neprisivirti košės t.y. neištaškyti ekonomikos gelbėjimui skirtų pinigų (nes jų liks labai daug), orientuotis į ateitį, pakeliant Lietuvos ekonomiką į aukštesnę ekonominio išsivystymo lygą ir nepanikuoti dėl galimai ateisiančios antrosios COVID-19 bangos“, – socialiniame tinkle rašo ekonomistas.
