VIAP lėšų administratorės „Baltpool“ birželio duomenimis, Rusijos chemijos koncerno „Eurochem“ valdoma „Lifosa“ skolinga 11,321 mln. eurų, o „Achemos grupės“ valdoma „Achema“ – 11,6 mln. eurų.
Pasibaigus terminui sumokėti skolą, abi įmonės to nepadarė ir todėl negalės naudotis lengvata.
„Įstatyme nustatytas terminas pradelstiems mokėjimams sumokėti VIAP administratoriui baigėsi liepos 1 dieną. Todėl šiemet į mokesčio lengvatą nepretenduosime“, – BNS pranešė „Lifosa“.
„Achemos“ atstovai neatsakė į BNS klausimus apie skolą bei planus ją sumokėti.
Tiek „Lifosa“, tiek „Achema“ dėl VIAP skolų ginčijasi teismuose.
„Baltpool“ BNS patvirtino, kad „Orlen Lietuva“ birželį sumokėjo 13,19 mln. eurų skolą ir liepos 1 dieną neturėjo pradelstų įsiskolinimų.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pernai lapkritį tikėjosi sėkmės istorijos, jei trys didžiausios ir daugiausia energijos vartojančios šalies bendrovės – „Orlen Lietuva“, „Achema“, „Lifosa“ – sumokės beveik 35 mln. eurų skolą ir nuo šių metų rudens gaus naują VIAP lengvatą.
Ministras tuomet sakė, kad jei visos 39 įmonės sumokės VIAP skolą, elektros kaina vartotojams padidėtų 0,1 cento, kitu atveju kaina didėtų 0,04 cento.
Daug energijos naudojančios pramonės įmonės gali susigrąžinti dalį už praėjusius metus sumokėtos atsinaujinančių energijos išteklių VIAP kainos, tačiau su sąlyga, kad nebus skolingos VIAP biudžetui bei sutaupytas lėšas investuos į energiją taupančias priemones ir plėtrą.
Tokios įmonės už per metus suvartotą elektrą kiekį, viršijantį 1 GWh, gali susigrąžinti 85 proc. VIAP kainos. Schema galioja iki 2029 metų.
Energetikos ministerija pernai skelbė, kad sutartis dėl 2019 metais sumokėtos VIAP kainos dalies susigrąžinimo pasirašė 39 įmonės. Visos jos kartu suvartoja 2 TWh elektros per metus, todėl iš VIAP biudžeto jos galės susigrąžinti iki 15,5 mln. eurų,
Bendrovių „Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Lifosa“ VIAP skola susidarė nuo 2011 metų, įmonės jos nemokėjo, nes ginčijo mokestį teismuose.