Kai mes atvykstame vienos darbo dienos pavakarę, aeroklubo narių tądien nedaug. Dalia sako, kad šiandien jie išvykę į sklandymo varžybas Biržuose, todėl lėktuvų ir sklandytuvų angaras beveik tuščias.

Tiesa, mūsų akimis, skraidančių tikrai yra, lėktuvai tai kyla, tai leidžiasi apskrisdami vieną kitą ratą aplink aerodromą.

Dalia pasakoja, kad šį aerodromą prieš 60 metų savo veiklai vykdyti gavo būtent Vilniaus sklandymo klubas, o vėliau jo veikla išsiplėtusi, nes buvo pradėti ruošti ir mokyti visi norintys išmokti skraidyti.

„Atsirado nauji ultralengvieji lėktuvai, kurie pradėjo labai populiarėti Lietuvoje, mes pradėjome ruošti ir jų pilotus ir bendrai pastebime, kad daugėja žmonių, kurie nori išmokti skristi lėktuvais.

Kai kurie mūsų sklandytojai taip pat skraido tiek sklandytuvais, tiek ultralengvaisiais lėktuvais“, –prisėdusi sako ji.

Aeroklubas, kaip pasakoja, šiandien daugiausia išsilaiko iš besimokančiųjų bei pažintinių skrydžių. Dalia aiškina, kad yra apie 17 instruktorių, kurie norinčius gali išmokyti tiek sklandyti, tiek pilotuoti ultralengvąjį lėktuvą, tiek apmokyti pilotą mėgėją.

„Sklandyti besimokančių dabar turime apie 10-15 mokinių, ultralengvaisiais lėktuvais besimokančių – daugiau, gal apie 20, pilotų mėgėjų – dar apie 20“, – vardija ji.

Tiesa, vadovė pastebi, kad mokymus sklandyti pastaruoju metu renkasi kiek mažiau žmonių. Anot jos, tikriausiai tam įtakos turi laiko trūkumas.

„Manau, kad sklandymas reikalauja daug daugiau laiko, kurį reikia skirti.

Sklandytojas iš ryto atvyksta čia, o išvažiuoja tik vakare. Skrisi gal tik valandą, dvi, per dieną. Nes kai atvyksti, turi pasiruošti sklandytuvą, laukti gero oro, tada vėl susitvarkyti jį ir pan. O vienas ir nepakilsi, tave turi kažkas užtempti, o lėktuvu tu esi individualistas. Atvažiuoji, paskrendi, pastatei lėktuvą ir viskas. Sklandymas daugiau yra gyvenimo būdas. Žmogus, kuris ateina mokytis, jau tikrai turi tam nusiteikti“, – pasakoja ji.

Visgi mokytis skraidyti arba sklandyti padebesiais čia, kaip sako, ateina įvairaus amžiaus žmonės, svarbu, kad tai daryti leidžia medicininės patikros, kurios yra privalomos. Taip pat tokiam hobiui ir pomėgiui vis dažniau ryžtasi ir merginos.

„Skraido ir nuo 16 metų, o sklandyti galima nuo 14 metų. Mes kartais juokiamės, kad tu pirmiau gali savarankiškai skristi, nei vairuoti automobilį.

Bet tokių jaunų pasitaiko retai, daugiau tai vyresni žmonės, kurie disponuoja savo finansais, žino, ko nori“, – apibendrina Dalia.

Kaip patikslina, sklandymo licencijai gauti reikia praeiti mokymus, kurie kainuoja 2 tūkst. Eur, jei norima pilotuoti ultralengvąjį lėktuvą, licencija kainuos 4 tūkst. Eur, o siekiant tapti pilotu mėgėju reikės atseikėti ir 7 tūkst. Eur, tačiau šiandien žmonės tokiam hobiui, kaip teigia Dalia, tiek pinigų mokėti yra nusiteikę.

Aerodrome klubo nariams yra ir specialūs namukai, kuriuose šio hobio mylėtojai leidžia ištisas dienas, o vasarą yra ir čia gyvenančių.

„Būna, ir į darbą ryte žmonės važiuoja iš čia, paskui grįžta vakare, paskraido“, – su šypsena pasakoja ji.

Moteris tikina, kad kadangi klubas yra netoli Trakų, į aerodromą atvyksta ir vienas kitas turistas, norintis paskraidyti, tačiau skrydžiai, kaip pabrėžia, vis tik daugiau pažintiniai, kai supažindinama su orlaiviu, skrydžio principais, tačiau kai kuriems tai nė motais ir jie paprasčiausiai mėgaujasi pramoga.

„Skrenda daugiau vietiniai žmonės, lietuviai. Būna, ir turizmo kompanijos mums paskambina, kad pas juos yra svečių ir jie nori tokios pramogos, paskraidiname.

Būna tokių žmonių, kurie labai nori paskraidyti, bet tik pakyli, o jie jau prašo, kad nieko nedarytume, nesuktume.

O yra ir tokių, kurie nežino savo organizmo, jie sako, kad jų nepykina, kad perneša aukštį, bet pakyla ir visko būna, turime paruošę maišelius“, – sako Dalia.

Pasiteiravus apie pažintinius skrydžius, Dalia tikina, kad jų kaina priklauso nuo skrydžio laiko.

„Mažas ratukas, apie 10 min., kainuoja 45 Eur, o jei norisi ilgiau, tarkime, skristi virš Trakų, tai kaina 75 Eur, nes laikas ilgesnis“, – teigia ji.