Liepos 20 dieną užfiksuotame vaizdo įraše matosi kaip iš Vilniaus Senamiesčio rūsyje esančio unitazo gana stipria srove į patalpas bėga nuotekos.

„Čia pastaroji liūtis, o šiaip jau keturis kartus buvo užpylę. Mes tik šią vasarą pradėjome patalpas tvarkytis. Tikėtina, kad ir anksčiau pylė. Pradėjome tvarkyti patalpas, jautėme, kad ta drėgmė yra, o dabar supratome, kodėl“, – „Delfi“ pasakojo A. Luchtanaitė.

Karmelitų g. 3 „Amatynas“ planuoja įkurti senovinių amatų dirbtuves ir galeriją. VšĮ įsteigta 2020 metų birželio 9 dieną.

„Kreipėmės ir į „Vilniaus vandenis“, ir į „Mano būstą“, ir į Kultūros paveldo departamentą. Tačiau dalykai lėtai juda.

Didžiausia problema, kad „Vilniaus vandenys“ sako, kad jei viduje pila, tai čia ne mūsų atsakomybę. Tada administratorius „Mano būstas“ sako, kad jei pila lietus, tai čia „Vilniaus vandenų“ atsakomybė, – sakė A. Luchtanaitė.

Renata Saulytė

Apie problemą žino

„Vilniaus vandenų“ komunikacijos skyriaus vadovė Renata Smalskė sakė, kad peržiūrėjus eksploatuojamos infrastruktūros ribas, matyti, kad Karmelitų g. 3 kiemo nuotekų tinklo įmonė neeksploatuoja.

„T. y bendrovė nėra atsakinga už tai, kad per liūtis patvinsta namo rūsys. Namo Karmelitų g. 3 nuotekų tinklas prijungtas prie Karmelitų g. 5 nuotekų tinklo, už šių tinklų eksploatavimą atsakinga abu namus administruojanti bendrovė. Toks atsakymas buvo duotas dar praėjusių metų rugsėjį šiuos namus administruojančiai bendrovei „Mano būstas“, – sakė R. Smalskė.

Ji taip pat nurodė, kad „Vilniaus vandenų“ avarinė tarnyba šiuo adresu pastaruoju laikotarpiu vyko penkis kartus.

„Avarinė tarnyba reaguoja į visus avarinius iškvietimus nuotekų tinkle (nepriklausomai nuo jų savininko). Tai įprasta praktika.

Atvykę avarinės tarnybos specialistai atkimšo kanalizaciją, taip pat atliko nuotekų šulinio sandarinimo darbus, kad įsitikintų, jog problema ne „Vilniaus vandenų“ atsakomybės ribose, profilaktiškai patikrino nuotekų tinklus ir konstatavo, kad tinklas defektų neturi.

Kaip ir visame Senamiestyje, nuotekų tinklas yra mišrus (kanalizacijos nuotekos ir lietaus vanduo), todėl problema atsiranda tik per dideles liūtis. Staigiai išaugant bendram nuotekų kiekiui, vamzdynai nespėja jo surinkti“, – pasakojo R. Smalskė.

Ji nurodė, kad namą administruojančiai įmonei buvo patarta prižiūrimame nuotekų tinkle susimontuoti vadinamąjį atbulinį vožtuvą, kuris galimai išspręstų problemą, kad per liūtis nuotekos netekėtų atgal į pastatą.

„Įrengus atbulinį vožtuvą panašios problemos turėtų nepasikartoti. Kad toks vožtuvas būtų įrengtas ir minima įstaiga „Amatynas“ nebesusidurtų su šia problema, ją spręsti kuo greičiau reikėtų paraginti namą administruojančią bendrovę“, – patarė „Vilniaus vandenų“ atstovė.

Foto: V.Cesevičiūtės nuotr.

Skaičiuoja sąmatą

„Mano būsto“ atstovas spaudai Paulius Ugianskis pastebėjo, kad po kiekvienos smarkios liūties dalis Vilniaus senamiesčio gatvių ir dalis namų rūsių patvinsta jau ne vienerius metus.

„Taip yra todėl, kad miestui priklausantys šuliniai ir inžineriniai tinklai šioje sostinės dalyje yra seni ir nespėja sugerti iškritusio didelio kritulių kiekio. Šią įsisenėjusią problemą turėtų spręsti už tai atsakingos valdiškos institucijos“, – sakė jis.

P. Ugianskio teigimu, tai patvirtina ir Karmelitų g. 3 namo atvejis.

„Įmonės specialistai, atvykę apžiūrėti užpiltų patalpų ir panaudoję modernias vamzdynų tikrinimo vaizdo kameras, nustatė, kad problema slypi ne namo inžinerinėse sistemose, o minėtuose miestui priklausančiuose nuotekų tinkluose.

Kitaip sakant, miesto tinklai nespėja sugerti kritulių, dėl ko vanduo ima veržtis į privačias patalpas. Verta pažymėti, kad gyventojui nuosavybės teise priklausančiose patalpose be projekto yra įrengtas tualetas, kuriame nėra sumontuotas atbulinis vožtuvas. Apžiūros metu mūsų įmonės specialistai pasiūlė jį sumontuoti, kad ateityje tokių avarijų rizika bent kiek sumažėtų“, – sakė jis.

„Mano būsto“ atstovas dar sakė, kad norint, jog namas būtų apsaugotas nuo liūčių sukeliamų padarinių ir avarijų, siūloma jo savininkams tvarkyti namo sienas, atnaujinti pamatų hidroizoliaciją, sutvarkyti nuogrindas bei atlikti kitus būtinus darbus.

„Šiuo metu skaičiuojame darbų sąmatą, kurią vėliau derinsime su namo gyventojais. Jei gyventojai pritars, projektas bus toliau derinamas su kultūros paveldu ir miesto architektais, o jiems pritarus – imamasi darbų“, – sakė P. Ugianskis.