„Pagrindiniai veiksniai, kurie birželį ištempė Lietuvos mažmeninės prekybos rodiklius į viršų, – stipriai pagerėję vartotojų lūkesčiai bei nuimtas karantinas. Birželį Lietuvos vartotojų lūkesčiai buvo triskart geresni nei gegužę ir keturiskart geresni nei balandį; pagerėjus Lietuvos vartotojų lūkesčiams ir prekybos centrams pilnai atvėrus duris, gyventojai birželį pastebimai daugiau pinigų išleido ne pirmo būtinumo prekėms.
Pavyzdžiui, lyginant su 2019 m. birželiu, ne maisto prekių mažmeninės prekybos apimtys išaugo 11,2 proc.; tekstilės ir drabužių pardavimai per metus išaugo net 12 proc., o telekomunikacijų ir kultūros prekių pardavimai išaugo beveik 13 proc.“, – feisbuke teigė A. Izgorodinas.
Anot ekonomisto, kaip ir karantino metu, birželį ir toliau sparčiai augo mažmeninė prekyba internetu.
„Toks spartus augimas karantino sušvelninimo metu rodo, kad daliai vartotojų apsipirkimas internetu „prigijo“, tad panašu, kad dalis Lietuvos vartotojų sėkmingai perėjo į apsipirkimą online, juolab kad tokių galimybių Lietuvoje yra išties daug. COVID-19 realiai pakeitė Lietuvos mažmeninės prekybos struktūrą ir ją labiau nukreipė į online režimą“, – teigė jis.
Vis dėlto, A. Izgorodino nuomone, didelio optimizmo dėl rudens nereikėtų turėti.
„Šiuo metu stebime V formos atsigavimą Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriuje, tačiau, metams einant į pabaigą, tikriausiai matysime ne V, o W formos atsigavimą. Šiuo metu viešoje erdvėje vėl matome daugybę pranešimų apie blogėjančią COVID-19 situaciją ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tai gali neigiamai paveikti Lietuvos vartotojų lūkesčius ir pristabdyti vartojimo euforiją, kurią matėme gegužę ir ypač birželį.
Išaugus neapibrėžtumui, dalis Lietuvos vartotojų gali sumažinti ne pirmo būtinumo prekių vartojimo apetitą, kas pristabdys mažmeninės prekybos rezultatus rudenį. Taip, kad artimiausiu metu Lietuvos vartojimo rinkos laukia labai netolygus ir banguotas kelias“, – teigė ekonomistas.
