„Mes (ministerija – BNS) pateiksime saugų biudžetą. Ką reiškia saugus? tai, kad kalbėti apie išlaidų didinimą, kuris keliautų vartojimui, būtų nesaugu“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministras.
„Reikia galvoti apie skolos lygį. Jeigu pradedame viršyti Mastrichto kriterijus, atsiranda didelė tikimybė, kad skola pradėtų augti eksponentiškai ateityje, kalbu apie keletą metų į priekį, Skolos trajektorijai ateinantys metai, 2021-2023-ieji, ypatingai svarbūs yra“, – kalbėjo V. Šapoka.
Pasak jo, mokesčių kitais metais didinti neplanuojama, nėra jokių siūlymų.
Tačiau V. Šapoka neatmeta, kad gali didėti ekologiniai mokesčiai: „Tai, kas susiję su ekologiniais mokesčiais, galbūt tai galėtų būti anksčiau.“
Ministro teigimu, dabar įvertinti koronaviruso krizės padarinius būtų „būrimas iš kavos tirščių“.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sakė, kad 2021 metų biudžetas turi būti „ne ekstremalus“, svarbu labai atsakingai rudenį jį pradėti planuoti, kad jis pamažu grąžintų šalį į finansinės disciplinos rėmus.
Pasak G. Nausėdos, negalima leisti valstybės skolai nuolat didėti, nes tai lems dideles skolinimosi išlaidas.
Premjeras Saulius Skvernelis birželį teigė, kad valstybės skolos augimas nebus toks, dėl kurio Lietuva pajustų neigiamas pasekmes.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas mano, kad valstybės skolos augimo tempas yra didelis. Anot jo, jeigu pasiskolintos lėšos nebus investuojamos į ekonomikos augimą, finansų rinkos pradės bausti palūkanomis.
Jis prognozavo, kad dėl išaugusio skolinimosi valstybės skolos ir BVP santykis 2021-ųjų pabaigoje gali išaugti iki 52,7 proc.
Kovo mėnesį įvedus karantiną, Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą nuo 900 mln. iki 5,4 mlrd. eurų, kad Vyriausybė galėtų kompensuoti mažėjančias pajamas ir sumažinti krizės įtaką ekonomikai.
Skolintis reikės atsargiai
Finansų ministras sako, kad sprendimai dėl skolinimosi iš Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo fondo turės būti priimami atsargiai.
„Turime būti atsargūs tam, kad skolos valdymo trajektorija kuo greičiau pereitų į mažėjimo pusę santykyje su bendruoju vidaus produktu. Dėl skolinimosi turėtume būti atsargūs. Šiuo metu, pagal dabartinę informaciją, tikrai būčiau nelinkęs skubėti priimti sprendimų dėl skolintos dalies“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė V. Šapoka.
Jis akcentavo, kad kol kas neaiškios skolinimo sąlygos iš šio fondo.
„Kalbant apie šalies finansų tvarumą, vienas iš kertinių elementų yra skolos trajektorija, dėl to ateityje reikėtų 10 kartų pasverti, prieš priimant sprendimą naudoti skolintas lėšas“, – sakė V. Šapoka.
Lietuvai iš ES gaivinimo ir atsparumo fondo numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų.