Prastovose – nuo mokyklų iki kelionių organizatorių
Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) sudarytu sąrašu, liepos 30 dieną prastovose vis dar buvo 1331 įmonės ir apytiksliais duomenimis kiek dagiau nei 14 tūkst. darbuotojų. Naujausią sąrašą galima rasti čia.
Tarp paskelbusių prastovas – Austėjos Landsbergienės įsteigta privati pradinė „Karalienės Mortos“ mokykla, taip pat automobilių valymo įmonė „Švaros broliai“, karantino metu koronaviruso židiniu tapęs „Antavilių“ pensionatas.
Taip pat sąraše ir didžiosios prekybos įmonės, tokios kaip UAB „Sanitex“, AB „Utenos trikotažas“.
Kadangi koronavirusas stipriai atsiliepė ir turizmo sektoriui, sąraše matyti ir nemažai kelionių organizatorių bei apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių.
Tarp jų, kelionių organizatoriaus „Excursus“, kelionių agentūra „Zip Travel“, UAB „Ekstraturas“, taip pat viešbučiai „Amicus hotel“, viešbutis „Lietuva“, įmonė „Grand Hotel Vilnius“, valdanti „Kempinski Hotel“, AB „Eglės sanatorija“ ir kt.
Prastovose vis dar yra ir „Forum Cinemas“ OU Lietuvos filialas, „Multikino Lietuva“, taip pat matyti ir pavienių odontologijos kabinetų, autobusų parkų, autoservisų, renginių organizavimo įmonių.
Tiesa, kai kurios maitinimo sektoriaus įmonės taip pat vis dar prastovose. Sąraše – ir UAB „Restoranų grupė Fortas“ bei UAB „Amber Food“.
Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis darbo užmokesčio kompensacija prastovų metu iki liepos 27-osios iš viso išmokėt beveik 24 tūkst. darbdavių.
Anot jų, tai daugiausia įmonės, užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu, taip pat apdirbamąja prekyba, teikiančios apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas.
Iki liepos 27 d. subsidijos už pilnas ar dalines prastovas iš viso buvo išmokėtos 23807 darbdaviams už 194 118 darbuotojus, bendrai išmokėta suma siekia 135,1 mln. Eur.
Atsigavimas netolygus
Įmonės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis, kuri šiandien valdo tokius restoranų tinklus kaip „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“ ir kt. ir taip pat šiuo metu yra prastovose, „Delfi“ aiškino, kad kai kur dirbti pilnu pajėgumu šiandien paprasčiausiai vis dar nėra poreikio.
„Kažkiek tai yra prastovose, bet minimaliai. Skaičiai kiek tiksliai žmonių, jie nėra reikšmingi, tai būtų mažiau nei 1 proc.
Yra arenos, kur renginiai nevyksta, oro uostai, yra visokių situacijų. Kai kur atsidaryti nėra poreikio, nes yra netolygus atsigavimas“, – sakė jis.
Anot verslininko, situacija labai skiriasi nuo vietos, kur restoranas įsikūręs. Kaip tikino, tikrai yra tokių restoranų, kurių apyvartos šiandien beveik atsistačiusios į prieš tai buvusį lygį, tarkime, Vilniaus gatvėje, tačiau yra ir tokių, kur iki buvusios situacijos dar toli. Tai, pasak jo, daugiau turistinės vietos, Vilniaus Pilies gatvėje ir pan.
„O yra ir tokių miestų, kur mums net trūksta darbuotojų, tačiau vilnietis, esantis prastovose, nenori ir nenorės dirbti Klaipėdoje. Būtent šiame mieste ir jaučiame trūkumą dėl sezoniškumo“, – sakė vadovas.
Tiesa, anot jo, situacija dėl darbuotojų prastovose bet kada gali keistis.
„Gali būti taip, kad rugsėjį ar spalį bus kitaip. Jei bus įvedami apribojimai, neatmetame galimybės, kad darbuotojai bus atgal iškviesti į prastovas“, – sakė G. Balnis.
Trūksta darbo, turi perpus mažiau lankytojų
Panašios nuomonės buvo ir „Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius Artūras Salda. Jis pasakojo, kad dėl šalyje paskelbto karantino „Eglės sanatorija“ nuo kovo pabaigos iki gegužės pabaigos visiškai nevykdė veiklos, nes ji buvo draudžiama, o šiandien klientų srautai į prieš tai buvusius dar negrįžo.
„Šiuo metu valstybėje, kaip žinia, vis dar galioja ekstremalioji situacija, ribojamas kai kurių užsienio piliečių patekimas į šalį, todėl ir klientų srautai dar nė iš tolo negrįžo į tokį lygį, koks buvo prieš karantiną.
Dedame daug pastangų, jog į „Eglės sanatoriją“ atvyktų kuo daugiau klientų, tačiau šiuo metu visiems darbuotojams neturime pakankamai darbo“, – komentavo jis ir tikino, kad šiandien dalis įmonės darbuotojų yra dalinėse, dalis – pilnose prastovose, o darbo trūkumas jaučiamas beveik visų sričių darbuotojams.
Bendrai paklaustas, kokia šiandien situacija yra dėl lankytojų srauto, vadovas tikino, kad ji sudėtinga. Esą apie trečdalį sanatorijos klientų sudarydavo užsieniečiai, o jų šiandien atvyksta ženkliai mažiau.
„Pavyzdžiui, dažni sanatorijos svečiai iš Izraelio ar Rusijos šiuo metu net negali atvykti į Lietuvą, o klientai iš Vokietijos, nors teisiškai ir gali, tačiau yra ribojamos susisiekimo priemonės – skrydžių į Vokietijos miestus šiuo metu yra vos ketvirtadalis to skaičiaus, kuris buvo kovo pradžioje.
Taip pat dalis klientų į sanatoriją atvykdavo su Valstybinės ligonių kasos kompensuojamais siuntimais medicininei reabilitacijai, tačiau ir šis pacientų srautas yra nukritęs, nes ligoninėse vis dar atliekamos ne visos planinės operacijos, mažiau konsultuojama, todėl medicininei reabilitacijai išsiunčiama ir gerokai mažiau pacientų.
Liepos mėnesį turėsime vos 50 proc. pernykščio klientų srauto. Stengsimės, kad rugpjūtį pasiektume 60 proc., tačiau prielaidų klientų srautų atsistatymui kol kas nematome. Tokioje situacijoje kompensacijos už prastovas yra pagrindinė priemonė, padedanti išsaugoti darbo vietas, tikintis, jog klientų srautas ateityje atsistatys“, – kalbėjo A. Salda.
Siūlo persikvalifikuoti
Dalis AB „Utenos trikotažas“ darbuotojų šiandien taip pat dar prastovose.
Įmonės vadovas Petras Jašinskas sakė, kad per pandemiją įvedus karantino apribojimus daugelis „Utenos trikotažo“ klientų susidūrė su mažėjančiais pardavimais, todėl su jais įmonei teko peržiūrėti suplanuotus užsakymus, o tai lėmė ir darbuotojams skelbiamas pilnas arba dalines prastovas.
„Šiuo metu dauguma prastovose buvusių darbuotojų yra grįžę į savo darbo vietas, prastovose liko vos 24 skirtingų pozicijų gamybos padalinio darbuotojai. Tai sudaro apie 3 proc. viso „Utenos trikotažo“ kolektyvo, kuris yra didžiausias Utenoje.
Su kiekvienu prastovose esančiu darbuotoju kalbamės ir ieškome sprendimų. Kadangi dėl pasikeitusios verslo aplinkos jų pozicijų darbas yra suvaržytas arba jo visai nėra, siūlome pagal kompetencijas ir galimybes pakeisti darbo vietą, persikvalifikuoti. Jei situacija tekstilės rinkoje išliks panaši, ateityje planuojame išlaikyti esamą darbuotojų skaičių“, – sakė įmonės vadovas.
Vykdo tikrinimus
Prieš kiek daugiau nei dvi savaites VDI pranešė pradedanti tikrinimus, ar darbdavių skelbiamos prastovos nėra fiktyvios ir ar taip nėra bandoma pasipelnyti iš valstybės teikiamos paramos.
„Įmonių, paskelbusių prastovas, pikas buvo pasiektas balandžio viduryje, kai arti 18 tūkstančių darbdavių pateikė Darbo inspekcijai pranešimus apie tai. Vėliau stebėjome prastovų mažėjimo tendenciją.
Tačiau dabar įmonių, turinčių galiojančias prastovas, skaičius vėl šoktelėjo. Šis faktas kelia susirūpinimą, ar tikrai prastovos paskelbtos dėl objektyvių priežasčių, ar tai nėra piktnaudžiavimas valstybės parama, prisidengiant fiktyviomis prastovomis, – kiek anksčiau sakė VDI vadovas Jonas Gricius. – Taip pat norime išsiaiškinti prastovų priežastis, nes suvaržymų vykdyti veiklą lieka vis mažiau“.
Karantinui pasibaigus, ekstremalioji situacija šalyje neatšaukta, todėl įmonės dėl šios priežasties negalėdamos suteikti darbuotojams darbo, gali skelbti prastovas. Tokioms įmonėms skiriamos valstybės subsidijos daliai darbuotojų darbo užmokesčio padengti.
Buvo teigiama, kad neplaninių patikrinimų metu darbo inspektoriai aiškinsis, ar darbdaviui paskelbus prastovą dėl ekstremaliosios padėties, egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių darbuotojams neįmanoma suteikti darbo, ar darbdavys tinkamai tvarko darbuotojų darbo laiko apskaitą, ar darbuotojai prastovų metu neatlieka savo darbo funkcijų darbdavio nurodymu, jei paskelbtos dalinės prastovos, ar tai padaryta laikantis Darbo kodekso reikalavimų.
„Patikrinimai dėl prastovų vyks iki rugsėjo, informaciją ir rezultatus galėsime apibendrinti jiems pasibaigus“, – „Delfi“ komentavo VDI atstovė.
