Bedarbių daugėja, o norinčių dirbti – ne

Sparčiai didėjant bedarbių skaičiui, žmonės dar nelinkę aktyviai ieškoti darbo. Tokias išvadas daro „Delfi“ kalbinti personalo darbuotojų atrankos bendrovių atstovai. Kai kurie jų teigė, kad tik mažesnioji dalis besikreipiančių yra nusiteikusi rimtai dirbti, o kiti ateina tik tam, kad imituotų darbo paieškas ir toliau gyventų iš gaunamų pašalpų.

Realią situaciją darbo rinkoje apibūdina tai, jog viena bendrovė, ieškanti statybos specialistų gerai apmokamam darbui užsienyje pripažino atrenkanti tik vieną žmogų iš dešimties. Kiti arba nesuvokia darbo pobūdžio, arba tiesiog neturi minimalių kvalifikacinių įgūdžių.

Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 27 d. šalyje buvo registruota 222,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų, jie sudarė 12,9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Apie tai, kaip koronaviruso pandemija ir paskelbtas karantinas pakeitė situaciją darbo rinkoje, kodėl augant bedarbių skaičiui vis dar sunku rasti darbuotojų, savo nuomone pasidalino kartu su žmona kelias įmones kontroliuojančią bendrovę „Kika Group“ valdantis T. Plungė.

Tauras Plungė, bendrovės „Kika Group“ bendrasavininkis
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pandemijos sukelta krizė sumažino specialistų lūkesčius

Darbuotojų paieškos problematiką verslininkas T. Plungė minėjo išskiriantis į dvi kategorijas. Žmones, kurie iš tiesų ieško darbo bei tuos, kurie verčiau linkę gyventi iš valstybės mokamų bedarbio pašalpų.

„Jeigu kalbama apie aukščiausio lygio bei vidutinės grandies darbuotojus, jų darbo rinkoje yra. Galima sakyti, atsirado vyresnių, kokybiškesnių. Tai padalinių vadovų, pirkimo specialistų kategorijos darbuotojai.

Tie, kurie pas mus ateidavo iki krizės pradžios su gana aukštais lūkesčiais, dabar jau kreipiasi šiuos lūkesčius kiek sumažinę. Turime naujai įdarbintų žmonių, kurie šiuo metu jau „įsivažiuoja“, – kalbėjo T. Plungė.

Mokamos pašalpos skatina nenorą ieškoti darbo

Jeigu vidurinės ir aukščiausios grandies specialistų darbo rinkoje esama, su žemesnės kvalifikacijos darbuotojais, T. Plungės vertinimu, situacija išties apgailėtina. Jo nuomone, mokamos nedarbo pašalpas žmonių neskatina dirbti, pastebima ekonomikai pavojų kelianti tendencija – auga tingaus, valstybės išlaikomo jaunimo karta.

„Žemesnės kvalifikacijos pozicijas turintys žmonės sako: „palauksiu, kol pasibaigs vasara, paatostogausiu ir paskui žiūrėsiu“.

Žmogus iš Užimtumo tarnybos gauna po 600 eurų į mėnesį ir jam nieko nereikia daryti. O jeigu jam reikės dirbti visą mėnesį ir jis gaus 200 – 300 eurų daugiau, žmogus mąsto: kam čia dabar „tampytis“, – svarstė T. Plungė

Verslininkas akcentavo, kad šiuos pinigus pašalpų gavėjai gauna už dyką, o tai jo vertinimu, iškreipia konkurenciją visoje darbo rinkoje.

„Todėl didžiausias mūsų konkurentas yra valstybė, jos Užimtumo tarnyba. Tokia situacija nėra normali“, – svarstė „Kika Group“ bendrasavininkas.

Tauras Plungė, bendrovės „Kika Group“ bendrasavininkis
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Auga jaunų išlaikytinių karta

Su žmona kelias įmones valdančią bendrovę kontroliuojantis T. Plungė konstatuoja: jam bedarbio pašalpų politika kelia nerimą ir žvelgiant į tolimesnę perspektyvą.

„Jaunimui tai sudaro iliuziją, kad neturint rimtesnių karjeros ambicijų, nesiekiant važinėti kelerių metų senumo automobiliu, gal toks gyvenimas yra visai nieko.

Kam dirbti, jeigu pinigus duoda už dyką, o kažkur papildomai padirbėjus galima vieną, kitą šimtą eurų atostogoms prisidurti? Tame aš matau didelę grėsmę“, – svarstė T. Plungė.

Mes kuriame visą kartą tokių, kurie sako: „jeigu tu man neduodi tūkstančių – aš neinu dirbti“.
Tauras Plungė

Verslininkas minėjo, jog kitose valstybėse savo noru iš darbo išėjęs žmogus bedarbio išmokų negauna. Jos mokamos tik tada, kai darbdavys atleidžia.

„O pas mus tiek vienu, tiek kitu būdu jiems yra viskas gerai. Tai vienareikšmiai iškreipia padėtį darbo rinkoje“, – sakė T. Plungė.

Kalbėdamas apie savo verslą T. Plungė atskleidė, kad išeičių ieškoma kviečiant darbininkus iš trečiųjų šalių, kuriose ekonominė situacija dar prastesnė. Visgi, jo vertinimu, matant nedarbo išmokų politiką, jam skaudu dėl pačios valstybės.

„Mes kuriame visą kartą tokių, kurie sako: „jeigu tu man neduodi tūkstančių – aš neinu dirbti“. Toks žmogus gauna 600 eurų, nesunkiai prisiduria dar 200 eurų, tačiau jis dirba 3 dienas mėnesyje, visas jo gyvenimas – atostogos. O iš ko tie pinigai mokami? Iš tų, kurie dirba ir moka mokesčius“, – sakė T. Plungė.

Tauras Plungė, bendrovės „Kika Group“ bendrasavininkis
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Ukrainiečių privalumai – motyvacija dirbti ir užsidirbti

Verslininkas minėjo, kad vietos darbo rinkoje esantį darbuotojų trūkumą jis kompensuoja kviesdamas padirbėti žmones iš trečiųjų šalių. Jau keleri metai jo įmonėse dirba iš Ukrainos atvykę specialistai. T. Plungė minėjo, kad sprendimas pasikviesti jo teigimu „gyvenimo mėtytus ir vėtytus“, tačiau darbščius žmones pasiteisino. Jis atskleidė, kuo atvykėliai skiriasi nuo lietuvių.

„Viskas prasidėjo nuo to, jog vietoje tiesiog nebebuvo žmonių, kurie norėtų dirbti. Kitas faktorius, jeigu tokių žmonių ir yra, niekada nežinai, kokių staigmenų iš jų laukti“, – sakė T. Plungė.

Jis pateikė konkretų pavyzdį: vyras dirbo gyvūnų maisto fasavimo įrenginio operatoriumi, o žmona dėliojo pakuotes į dėžes.

„Jeigu nusimato geri orai savaitgalį, 85 procentų tikimybė, kad jau ketvirtadienį jie abu „suserga“. Nes pas mus medikai biuletenius duoda lengvai, dalina į kairę ir dešinę. Aišku, esama tikrai gerų ir darbščių lietuvių, bet kai kuriems jų nesvarbu, kad reikia padirbėti, paruošti didesnį eksporto užsakymą išvežimui. Pasižiūrėjus į jų paskyras socialiniuose tinkluose galima rasti įvairių linksmybių vaizdų, nors šie žmonės oficialiai yra sergantys“, – sakė T. Plungė.

Kalbėdamas apie užsieniečių skirtumus, verslininkas paminėjo pagrindinį jų klausimą, kurį girdėdavo, kai dar pats asmeniškai dalyvaudavo atrankose.

„Pirmasis iš „top 3“ klausimų visada būdavo toks: „čia yra bazinė alga, ar galėsiu padirbėti daugiau?“ Jų tikslas: tam tikrą laiką dirbti, šeimai išsiųsti pinigus ir važiuoti namo. Esminis skirtumas tarp lietuvių ir užsieniečių yra tas, kad pastarieji savo darbo laiko neriboja, prašo duoti dar daugiau darbo, – prisiminė T. Plungė.

„Kika Group“ bendrasavininkas minėjo, jog kai kurie užsieniečiai čia įsikuria su šeimomis, kiti šeimas sukuria susipažinę darbovietėje.

„Jie vaikšto į kursus, mokosi lietuvių kalbos. Jiems šis mūsų europinis klimatas labai tinka ir patinka.

Ar tai blogina sąlygas vietos darbo rinkoje? Tikrai nemanau, kaip tik gerina. Nes į darbo vietą arba nėra jokio žmogaus, arba pasisamdai specialistą iš kitos šalies“, – sakė T. Plungė.

Verslininkas reziumavo, kad tinkamai parinkti specialistai iš užsienio šalių dirba kokybiškiau, eliminuoja dalį įtampų bendrovėse.

KIKA nuotr.

Renkasi patyrusius žmones, o jauniausiam ukrainiečiui – 35 metai

Kalbėdamas apie darbininkų iš Ukrainos privalumus, T. Plungė akcentavo ne tik jų motyvaciją dirbti, sakė įdarbinantis plačios kvalifikacijos, nemažai patirties jau turinčius žmones.

Jis prisiminė periodą, kai rekonstruojant gamyklą teko laikinai stabdyti veiklą, o šiame etape atsiskleidė atvykusių darbuotojų darbštumas.

„Darbų apimtis didelė, fabrikas sustabdytas, o mums svarbi kiekviena valanda. Suprasdami šio darbo svarbą jie pasiskirstė darbo grafiką ir 10 dienų dirbo po 12 valandų dviem pamainomis, darbai vyko be jokio sustojimo.

Mums tai buvo didžiulė parama. Šiek žmonės labai geri specialistai, išmano ne tik mechaniką, elektros įrengimus, suvirinimą, atranda puikiausių sprendimų. Iš tiesų, tai labai sumanūs vyrai.

Tai gana plačios kvalifikacijos specialistai, savo tėvynėje dirbę įvairius darbus. Išmanantys ne tik mechaniką, bet mokantys ir su elektros instaliacija dirbti, ir suvirinti. Pavyzdžiui, žmogus dirbo įmonėje, prižiūrinčioje šaldymo įrenginius, vėliau – su vėdinimo sistemomis, tačiau bendrovė bankrutavo. Tai, kad gyvenimas juos „vėtė ir mėtė“, galiausiai jiems patiems išėjo tik į naudą. Jų įgytos žinios ir kvalifikacija – labai plačios“, – sakė T. Plungė.

Verslininkas minėjo, kad jo vadovaujamoje įmonių grupėje dirba virš poros dešimčių ukrainiečių, jauniausiam apie 35 metai.

Ieškantys pigios darbo jėgos provincijoje – skaudžiai nusivilia

Bendrovės būstinė įsikūrusi Kauno rajone, Zapyškio miestelio pakraštyje. Vietoje rasti tinkamos kvalifikacijos specialistų gana keblu, tad vadovai į darbą keliauja iš Vilniaus, kiti specialistai: automatikos inžinieriai ir mechanikai važinėja iš Kauno.

Kalbėdamas apie darbo rinkos situaciją kaimiškose vietovėse, T. Plungė akcentavo, kad galvojantys čia rasti pigios darbo jėgos skaudžiai nusivilia.

„Tie žmonės, kurie nagingi ir sumanūs, jie turi arba savo verslus, ūkius arba ir taip gerai gyvena. Jie ieškoti darbo neis. O tie, kuriems reikia surinkti pinigų, kad jų užtektų 0,7 litro talpai, ar pragyventi iki penktadienio, atitinkama ir jų darbo kokybė.

Tad situacija tokia: jeigu tau reikia kiemo šlavėjo, kuris gali bet kada pabėgti, tokių žmonių yra. Tačiau jeigu nori atsakingų žmonių, turi sumokėti už automobilį, kelionę, mokymus. Kitos išeities tiesiog nėra“, – sakė T. Plungė.

Jis sakė, kad šiuo metu atstumai nuo namų iki darbo jau didesnio vaidmens renkantis darbovietę nevaidina. Tačiau lietuviai dar neįvertina tų privalumų, kuriuos turime palyginus su kitų šalių didmiesčių gyventojais, kur dėl sudėtingų eismo sąlygų vien kelionė į darbą gali trukti ir dvi valandas.

Tauras Plungė, bendrovės „Kika Group“ bendrasavininkis
Foto: Asmeninins albumas