Prekyba sumenko

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė „Delfi“ pasakojo, kad šiandien, kiek aprimus situacijai dėl karantino, situacija turgavietėse vis dar yra ne kokia. Ji užsiminė, kad didelė dalis prekybininkų susiduria su išlikimo klausimu, o pandemija ypatingai didelį smūgį sudavė turgavietėms, esančioms regionuose.

„Yra didelis išlikimo klausimas, ypatingai regionuose. Čia yra dideli skirtumai prieš karantiną ir po jo. Tuščios turgavietės.

Prekybininkai, žinoma, stovi turguose, žmonės neturi iš ko gyventi, tai kaip jie gali negrįžti? 257 Eur jiems mokami pinigai iš valdžios nėra didelė suma. Prekybininkas yra priverstas grįžti“, – teigė ji ir pridūrė, kad šiandien jie jaučiantys ir ypatingą apyvartinių lėšų trūkumą.

„Žmonės neturi iš ko užsivežti prekių, negali turėti tam tikros pasiūlos, kuri atneštų pelną, iš kurio būtų galima gyventi. Apyvartiniai pinigai čia turi didžiulę reikšmę“, – teigė ji.

Zita Sorokienė


Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė taip pat užsiminė ir apie iškovotas papildomas 300 Eur išmokas turgaviečių prekybininkams kalbant apie nuomos kompensavimą, kurias visai neseniai pradėjo mokėti Valstybinė mokesčių inspekcija.

Anot jos, kai buvo rengiamas dalinio patalpų nuomos kompensavimo verslui aprašas, turgaviečių prekybininkai į šią paramą, kitaip nei verslo įmonės, pretenduoti negalėjo, todėl buvo imtasi naujos paramos galimybės kūrimo.

„Mūsų asociacija ir kartu smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, inicijavome, kad atsirastų kitas aprašas, kuris taip pat liestų tuos žmones, kurie nuomojasi vietas turgavietėse ir moka mokestį už prekybines vietas“, – sakė ji ir pridūrė, kad fiksuotą 300 Eur nuomos kompensaciją galės gauti tik tie prekybininkai, kurie iki šiol negavo nuomos kompensacijos pagal turimas sutartis.

„Iš tiesų, naujasis aprašas paprastas, lengvai suprantamas ir įgyvendinamas, priešingai, nei anas, nes kai kurie iki šiol dar negauna subsidijų“, – pastebėjo ji.

Z. Sorokienė pažymi, kad prekybininkams karantino metu ir po jo dar yra mokamos 257 Eur per mėnesį išmokos, tačiau ji teigė, kad jei pastarieji nebūtų gavę ir jų, turguose prekybininkų šiandien būtų dar mažiau.

„Ir dabar, kalbant apie apyvartas, mes tik vejamės, nes jos yra labai sumažėjusios. Taip pat sumažėjęs ir perkamumas, į turgus ateina daug mažiau žmonių. Galbūt karantino metu gyventojai labiau įvertino visus poreikius, ko jiems išties reikia. Prekyba yra labai sumenkusi.

Manau, ir Vyriausybė šiandien turėtų įvertinti padėtį, kad smulkus verslas yra sustojęs ir turėtų iš pinigų, milijardų, kuriuos planuoja gauti iš Europos Sąjungos, jų daugiau skirti ir patiems mažiausiems, smulkiajam verslui“, – sakė ji ir tikino, kad šiandien smulkiam verslui yra reikalinga didelė parama.

Neišvengė bankrotų

Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius taip pat pritarė Z. Sorokienei ir teigė, kad šiomis dienomis galima kalbėti tik apie prekybininkų ir turgaviečių išlikimo klausimą.

„Atsigauta tikrai nėra. Vyriausybė pasiskolino 6 mlrd. ir tik 0,001 proc. – 6 mln. Eur pažadėjo skirti kompensuoti turgaviečių prekybininkams patirtus nuostolius dėl nuomos mokesčio. Kas tie 300 Eur? Tai tik vieno kinietiško telefono kaina. Savaime suprantama, kad tai negali padėti žmogui išlaikyti verslo. Tai – simbolinis aktas prieš rinkimus, tai taip mes ir vertiname.

Gaila, kad Vyriausybė, kuri turi tiek svertų, tik taip bando padėti išsilaikyti smulkiajam verslui. Juk ji turgaviečių prekybininkus galėtų atleisti nuo mokesčių, skelbti lengvatinio apmokestinimo zonas ir pan.“, – svarstė ir situaciją apibūdino V. Butkevičius.

Paklaustas, kaip šiandien atrodo turgaus diena turgavietėje, vadovas teigė, kad vaizdas tikrai nedžiugina.

„Sumažėjo perkančiųjų, kadangi žmonės taupo, o daug jų ir neteko darbų. Žmonės dabar labai žiūri, ką perka, kas, automatiškai, reiškia, kad apyvartos sumažėjo prekybininkams.

Sumažėjo ir pačių prekybininkų skaičius, nes daug kas neatlaikė šios krizės, bankrutavo.

Labai sunku atlaikyti konkurenciją ir su didžiaisiais prekybos tinklais, kurie ištisais vagonais iš Kinijos perka prekes už centus, gauna didmeninę kainą, o pabandyk pakonkuruoti su turgaus prekybininku, kai jis perka mažą kiekį ir kaina nebus gera.

Diena iš dienos tiek prekybininkų, tiek apsiperkančių mažėja“, – sakė jis.

Prekybai daiktus neša iš namų

Panevėžio centrinės turgavietės direktorė Asta Pačekajūtė teigė, kad jų turgavietė pamažu atsigauna, tačiau po karantino pokyčių ji tikrai pastebėjusi.

„Prekybininkai šiandien nebesiperka tiek daug prekių, kaip anksčiau, kad greičiau tie apyvartiniai pinigai atsirastų. Seniau jie iš Gariūnų ar kitų prekybos vietų atsiveždavo kelias tašeles, tai dabar atsiveža po tašelę, po dėžutę“, – sakė ji.

Biržų turgus

A.Pačekajūtė taip pat teigė, kad kai kurie turgaus prekeiviai jau sulaukė 300 Eur išmokų iš valstybės dėl nuomos kompensacijos, o jie smulkiesiems verslininkams labai svarbūs.

„Jiems reikia už kažką nusipirkti prekių. Kadangi pas mus prekybininkų daug, tikrai yra ir tokių, kurie prekiauja senesnėmis prekėmis, o kai kurie tikrai turėjo skolintis pinigų, kad užsivežtų naujesnių prekių, kad būtų patrauklesni pirkėjams. Jie supranta, kad norint išgyventi tu turi pasiūlyti kažko naujo.

Įsivaizduokite, tie, kurie neturėjo pinigų naujoms prekėms, jie po karantino į turgų atėjo prisimezgę servetėlių, kiti pynė krepšius. Žmonės darė rankdarbius ir juos parduoda. Jie sukasi“, – pasakojo turgaus vadovė.

Ji taip pat teigė pastebėjusi ir prekybos sendaikčiais suaktyvėjimą.

„Žmonės verčia savo spintas, garažus, kad prisidėtų ir turėtų pinigų, tai taip pat daro ne tik pardavėjai, bet ir miesto gyventojai.

Žinoma, gal tuo labai džiaugtis nereikėtų, nes tai rodo, kad ir paprastas žmogus gal neturėjo darbo ir pan., o išsigelbėjimas yra prekyba sendaikčiais“, – svarstė A.Pačekajūtė.

Galiausiai, apibendrindama šiandieninę situaciją ji aiškino, kad parama prekiautojams iš valstybės galėjusi būti ir didesnė.