„Lietuvos ekonomikos nuosmukis, priešingai nei 2009 m. krizės metu, bus vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Mažmeninės prekybos nuosmukis pavasarį (kovo - gegužės mėn.) Lietuvoje siekė 7,3 proc. (ES vidurkis – 9,8 proc.), o pramonės – 6,6 proc. (ES vidurkis - 20,2 proc.).
Be to, pagrindinių eksporto partnerių (Skandinavijos ir Baltijos šalių bei Vokietijos ir Lenkijos) ekonomikos taip pat santykinai nedaug nukentėjo nuo COVID-19 krizės, o tai greičiau nei tikėtasi padėjo atsigauti ir Lietuvos eksportui“, – feisbuke rašė Ž. Mauricas.
Anot ekonomisto, mažiausiai nuo COVID-19 krizės nukentėjo Skandinavijos šalys, po jų rikiuojasi Baltijos šalys ir Centrinė Europa. Jo teigimu, prasčiausiai pasirodė Pietų Europos šalys bei Jungtinė Karalystė.
„Krizės mastą lėmė du pagrindiniai veiksniai: COVID-19 atvejų skaičius ir pasitikėjimas valdžios institucijomis. Pavyzdžiui, Švedija turėjo didelį COVID-19 atvejų skaičių, bet ir didelį pasitikėjimą valdžios institucijomis, todėl jos ekonomika nukentėjo nedaug. Graikija, atvirkščiai, turėjo menką pasitikėjimą valdžios institucijomis, bet itin mažą COVID-19 skaičių, tad jos ekonomika taip pat santykinai geriau pasirodė nei daugelis kitų Pietų Europos valstybių.
Pietų Europos šalys bei Jungtinė Karalystė turėjo ir mažą pasitikėjimą, ir didelį COVID-19 skaičių, o labiausiai pasisekė Norvegijai ir Suomijai, kurios turėjo mažą COVID-19 skaičių ir didelį pasitikėjimą valdžios institucijomis. Lietuva, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, turėjo labai panašų COVID-19 atvejų skaičių, bet kiek mažiau pasitikėjimo (daugiau panikos ir griežtesnės karantino sąlygos), tad rezultatas kiek prastesnis nei Latvijos (ir panašus kaip Estijos)“, – teigė Ž. Mauricas.
„Bet Lietuvoje metų pradžia buvo geresnė, o ir dovanėlės prieš rinkimus lems tai, kad bendras metinis Lietuvos rezultatas, tikėtina, bus geresnis nei Latvijos ir Estijos“, – pridūrė ekonomistas.
Europos Komisijos (EK) vasaros prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks mažiau, nei manyta pavasarį, primena ELTA.
